Kodėl rudenį kyla būstų nuomos kainos?

Kodėl rudenį kyla būstų nuomos kainos?

Ne vienerius metus vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje pastebimas būsto nuomos kainos augimas. Tai siejama su į didmiesčius plūstelėjusiu studentų srautu. Tačiau šiemet būsto nuomos kainos didėja nuolatos. Kaip pastebi nekilnojamojo turto specialistai, augantis gyventojų skaičius didmiesčiuose, vartotojų pasitikėjimas, pajamos bei labai žemos palūkanų normos – pagrindinės priežastys, kodėl didmiesčiuose kyla būsto nuomos kainos.

Gyvenamojo turto konsultacijų kompanijos „Re&Solution“ specialistai teigia, kad būsto kainos augo dėl kylančių atlyginimų ir gyventojų noro nuomotis geresnį būstą. Nuomos sutartys sudaromos keleriems metams ir dažnai per tą laiką nekinta, tačiau keičiantis nuomininkams, būsto savininkai gali kilstelėti kainą.

Be to, Vilniuje nuomojamo būsto paklausa nemažėja ir tai vienintelis regionas Baltijos šalyse, kur gyventojų skaičius auga. Nauji vilniečiai dažniausiai būstą nuomojasi. Didėjantis žmonių skaičius, kuriam reikia nuomojamo būsto, turi įtakos ir kainoms. Savininkai pastebi, kad lengviau darosi išnuomoti būstą, nes dėl jo kovoja po kelis nuomininkus. Jie naudojasi šia situacija ir kelia kainas.

Nuomos kainos auga ir dėl to, kad auga nekilnojamojo turto kaina. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, šiemet Vilniuje naujos statybos būsto kainos augo beveik 7 proc., senos – 10 proc. kituose didmiesčiuose naujos statybos būstas brango 7,5 proc., o senos – 8 proc. „Jei būstas įsigyjamas už šiandieninę rinkos kainą, tai jį ir nuomoti turi šiek tiek brangiau, nei jį būtum įsigijęs prieš 3–4 metus. Žmonės investavo daugiau ir jie tikisi, kad investuoti pinigai atsipirks, todėl prašo šiek tiek didesnė nuomos“, - teigia „Re&Solution“ specialistai.

Skaityti toliau
Patarimai planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą: 2 dalis

Patarimai planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą: 2 dalis

Patarimais, planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, dalinasi „Re&Solution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis  (kalbina žurnalas „Valstybė“) Ar be Žvėryno ir Valakampių Vilniuje dar yra rajonų, ar atskiros teritorijos, kur galima statyti prabangų namą, nebijant, kad jis dėl vietos praras vertę? Kiekviename mikrorajone galima rasti unikalų sklypą, tinkantį prabangiam namui, kuris gali būti gerokai patrauklesnis už kai kurias Žvėryno ir Valakampių lokacijas. Šiuo metu galima išskirti Laurų ir Gulbinų gyvenvietes (su savo infrastruktūra, uždaromis teritorijomis), kurios vertinamos aukščiau nei Žvėrynas ir Valakampiai. Kokį prabangiausią namą bei už kiek Jums pavyko parduoti per pastaruosius trejetą metų? Kokie veiksniai, Jūsų nuomone, lėmė tokią jo kainą? Namo kaina viršijo 1 mln. eurų. Didelei kainai įtakos pirmiausia turėjo vieta (viena iš aukščiau aptartų gyvenviečių), namo architektūra, taip pat vidaus ir išorės sprendiniai. Kokią įtaką namo kainai daro jį supanti aplinka? Pavyzdžiui, kiek gali skirtis kaina to paties namo, esančio gatvėje, kuri suprojektuota laikantis bendrų principų, o namai suderinti vienas su kitu siekiant estetinio architektūros vaizdo, nuo to paties namo, kuris pastatytas eklektiškoje aplinkoje, kurioje nėra įgyvendinti bendri architektūriniai sprendimai?  Aplinka turi labai didelę reikšmę ir sunku atsakyti į šį klausimą skaičiais. Manau, kainų skirtumai gali siekti iki 20 proc. Dalis NT rinkos dalyvių teigia, kad Vilniaus centre auga prabangaus būsto pasiūla - dalis turtingų žmonių iš užmiestyje esančių namų, grįžta į centrą, nes tokiu būdu išvengia gyvenimo kamščiuose. Ar sutinkate su tokia prielaida, o gal turite savo paaiškinimą, kodėl Vilniaus centre auga prabangaus NT kainos? Dalis tiesos teiginyje yra – taip, turtingi žmonės grįžta į miestą, bet tikrai ne dėl kamščių. Tai labiau susiję su šeimos poreikiais. Kol vaikai maži, gyvenimas prabangiame, dideliame (pavyzdžiui, 400 kv. m) name yra patogus. Nuosavas kiemas, pirtys, baseinai, šalia – dviračių takai, miškas, gal net ežeras ar upė ir t. t. Svarstymai grįžti į miestą prasideda, kai vaikai tampa paaugliais ir jiems reikia miesto. Kitas scenarijus – kai vaikai suauga ir išeina iš tėvų namų. Daugumai porų 400–600 kv. m ploto namai yra per dideli. Ypač, kai abu žmonės yra veiklūs. Jiems darbo dienas patogiau leisti mieste, o savaitgaliui paprasta išvykti prie jūros, į sodybas, trumpas keliones į užsienį ir pan. Kitas dažnas, nemalonus aspektas, kuris turi įtakos kraustymuisi iš didelių namų į butus – skyrybos. Centre kainos auga, nes tiek pasiturintys asmenys, tiek jauni specialistai yra pakankamai išprusę NT vertės klausimais ir supranta, kad vieta – vienas svarbiausių aspektų, lemiančių vertės išlaikymą. Susidaro pakankamai didelė paklausa, o vieta yra ribota: senamiestis – ne guminis. Kadangi šiuo metu ekonomika auga, pinigų rinkoje yra, skolinimosi iš bankų sąlygos pakankamai patrauklios – atsiranda daug pirkėjų, norinčių ir galinčių sau leisti įsigyti santykinai brangų NT centre ar senamiestyje. Kokie, Jūsų bendrovės ekspertų nuomone, penki, šiuo metu realizuojami ar artimiausiu metu pasieksiantys rinką NT projektai Vilniaus mieste gali būti įvardinti kaip patraukliausi būsto (namo, kotedžo, buto) projektai? Tarp patraukliausių Vilniaus būsto projektų šiuo metu įvardintume šiuos: „Misionierių sodai“, „Pliaterių rūmai“, „Užupio vartai“, „Šaltinių namai“, „Pilies apartamentai“. Didžiausią įtaką šių gyvenamojo būsto projektų patrauklumui daro jų vieta: arti miesto centro, Senamiesčio, greta – puiki socialinė infrastruktūra. Taip pat patrauklumą didina kokybiški architektūriniai, inžineriniai, techniniai sprendimai, atitinkantys miesto konversiją. Galiausiai rinkoje tiesiog yra atsiradusi nemaža būtent tokio tipo projektų paklausa. Kokie, Jūsų bendrovės ekspertų nuomone, trys šiuo metu realizuojami ar artimiausiu metu pasieksiantys rinką NT projektai Klaipėdoje / Pajūryje gali būti įvardinti, kaip patraukliausi būsto (namo, kotedžo, buto) projektai? Pajūryje – „Kuršių vilos“ (Palanga), „Preilos krantas“ (Preila). Tai unikalioje vietoje esantys projektai, kurie, be to, pasižymi išskirtine Pajūriui ir Neringai būdinga architektūra.
Skaityti toliau
Patarimai planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą: 1 dalis

Patarimai planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą: 1 dalis

Patarimais, planuojantiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, dalinasi „Re&Solution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis  (kalbina žurnalas „Valstybė“) Ar galėtumėte apibrėžti, kokių namų paklausa šiandien Vilniuje yra didžiausia ir kuriuos parduoti yra lengviausia? Dažniausiai ieško įsigyti namą už 130 000–150 000 eurų. Pirkėjai pageidauja mūrinio, individualaus namo, tačiau dažnai finansinės galimybės lemia, kad galiausiai pasirenka dvibutį, o dar dažniau – keturbutį namą. Pageidaujamas kambarių skaičius – 4–5. Pirkėjams patraukliausias atstumas nuo miesto centro – iki 10 km, riba – 20 km. Pirkėjai, turintys daugiau santaupų nei reikalinga pradiniam įnašui, paprastai ieško pigesnio, neįrengto turto ir jį įsirenginėja pagal individualius norus, skonį, poreikius. Įsirengimui paprastai skiria apie 300 Eur/m2. Turintys daugiau santaupų renkasi ne pastatytus namus, o sklypus, ir namus statosi patys. Pirkėjai, sutaupę 15 proc. nuo turto vertės (tai įprastas pradinio įnašo dydis), dažniausiai perka įrengtą NT. Ar yra esminių skirtumų tarp tų namų, kurie yra paklausiausi nusipirkti, tų kurie skirti įsigyti ir vėliau parduoti, ir tų, kurie paklausiausi nuomai? Nuomai namai perkami labai retai. Taip pat ir perpardavimui (išskyrus tuos atvejus, kai namai perkami varžytinėse). Žymiai patrauklesnė investicija nuomai ar perpardavimui yra butai. Kaip galėtumėte apibūdinti pastarųjų metų tendencijas privačių namų rinkoje, kokius esminius pokyčius pastebite iš klientų poreikių pusės? Namo, kaip ir buto, dydis priklauso nuo ekonominės situacijos. Esant ekonomikos sulėtėjimui – traukiasi, kai ekonomika stabili ar auganti – plečiasi. Pastaruosius 3 metus labai išpopuliarėjo nedideli namukai, kotedžai (apie 100 kv. m) su žemės lopinėliu (apie 3 arai) netoli miesto centro (iki 10 km). Tai nebrangios statybos, paprastos architektūros statiniai, kuriuos galima pastatyti nedaug investuojant ir parduoti dar nepabaigus statybų. Šie objektai populiarūs tarp jaunų šeimų, nes kaina atitinka, o kartais ir yra mažesnė nei 3-jų kambarių buto netoli centro (Žirmūnų, Antakalnio raj.) Iki 2016 m. būtent tokie nedideli namai buvo labai populiarūs objektai rinkoje ir daugeliu atveju nukonkuravo didesnius namus, pavyzdžiui, 150-180 kv. m dvibučius ar 200-300 kv. m individualius namus. Pastarųjų kaina praeitais metais šiek tiek sumažėjo. Nuo 2016 m. pradžios auga paklausa didesniems, 150-300 kv. m ploto namams. Prabangių namų (>400 kv. m) populiarumas kelis metus taip pat buvo sumažėjęs, todėl kainos sumažėjo, bet šių metų pradžioje jaučiamas atsigavimas. Kadangi miestas auga, infrastruktūra plečiasi, įsigyjamų namų atstumai iki centro didėja (bet nežymiai). Pirkėjams labai svarbus patogumas – keliai, atstumas nuo namų iki ligoninės, mokyklos, parduotuvių, gamtos ir pan. Šiuo metu minėtus reikalavimus labiausiai atitinka Balsiai. Populiarėja moderni architektūra, bet vis dar dažnai pasirenkama ir klasika. Lyginant su pirkėjų preferencijomis prieš 20 metų, dauguma kriterijų išliko tie patys. Šių laikų išskirtinis pageidavimas – kad būtų terasa ir erdvi svetainė su vitrininiais langais. Renkantis įrangą pirkėjai pageidauja inovacijų. Jūsų nuomone, kokį individualų namą yra lengviau parduoti: su vidaus įranga ar be? Ir ar skiriasi situacija, kai kalbame apie ekonominės klasės bei prabangius namus? Kaip jau anksčiau minėjau, tai priklauso nuo pirkėjų pradinių santaupų. Šiuo metu daugiau parduodama su daline apdaila. Prabangūs namai dažniausiai nestatomi pardavimui, nes neapsimoka, labai sudėtinga įtikti būsimam pirkėjui. Prabangūs namai statomi sau. Ekonominės klasės namai dažniausiai parduodami su daline apdaila. Dalis prabangių namų pardavinėjama su žinomų dizainerių suplanuota vidaus apdaila bei įrengimu. Kiek ir kokiais atvejais Jūsų nuomone, tokia investicija pasiteisina? Ir, jei galite, ar galėtumėte įvardinti pavyzdį, kai tokia investicija leido parduoti objektą itin brangiai? Nesakyčiau, kad tokios investicijos labai pasiteisina. Taip, yra dalis dizainerių įrengtų namų, kurie parduoti būtent dėl interjero, funkcionalumo, bet ne tiek brangiau, kad investicijos į dizainą būtų laikomos labai sėkmingomis.
Skaityti toliau
Aura atvirų durų diena Druskininkuose

Aura atvirų durų diena Druskininkuose

Birželio 11 dieną turėsite išskirtinę progą pasižvalgyti po neoklasikinio stiliaus namą „Aura“ Druskininkuose, įsikūrusį prie pat Druskonio ežero ir parko. Atvirų durų dieną nuo 10 iki 17 val. galėsite apžiūrėti įvairaus ploto apartamentus bei sulauksite net iki 6000 Eur nuolaidos jums patikusiems apartamentams. Susitikimo vieta: Šv. Jokūbo g.1, Druskininkai. Data: 2016 m. birželio mėn. 11 d., 10 – 17 val.  Išankstinė registracija: el.paštu vytautas@resolution.lt arba tel. +370 615 74113  
Skaityti toliau
Prabangos mėgėjai siaučia: perka nė nematę

Prabangos mėgėjai siaučia: perka nė nematę

2015 m. spalio 15 d. Prabangaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje susidaręs trūkumas jau smogia kitu galu: pirkėjai prabangų būstą šiemet perka iš brėžinių kur kas sparčiau nei pernai. „Prabangaus būsto segmentas labiausiai savo aktyvumu išsiskiria tik sostinėje. Taip jau susiklostė, kad kelerius metus nuo praėjusios krizės pabaigos šis segmentas merdėjo – vystytojai mažai investavo į naujus projektus, o likučių pardavimai buvo labai vangūs, tačiau įvyko staigus šio segmento atsigavimas“, - DELFI situaciją komentavo „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Bendrovės duomenimis, prabangaus NT rinkoje pirmasis pardavimų šuolis įvyko pernai, tačiau šių metų duomenys patvirtina, kad įsitvirtino tendencija. „Mūsų skaičiavimais, NT plėtotojai 2014 metais iš viso pardavė 147 butus prestižiniame segmente, iš kurių 110 buvo dar tik statomuose projektuose. Kitaip tariant 2014 metais apie 75 proc. naujos statybos prabangių butų buvo nupirkta iš brėžinių. Per aštuonis 2015 metų mėnesius NT plėtotojai iš viso pardavė 305 butus prestižiniame segmente, iš kurių 279 buvo dar tik statomuose projektuose, t. y. 2015 metais 91 proc. visų vystytojų pardavimų prabangių butų segmente sudarė butai brėžiniuose“, - pokyčius pastebi A. Antanavičius. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičus sako, kad NT statytojai pastebėjo didesnį prabangių būstų poreikį. „Žmonės vystytojams sako, kad norėtų investuoti į prabangų butą, pirktų ir ne po vieną, jeigu tokių apskritai būtų. Dėl to atsiranda ir didesnė šių būstų pasiūla, tai patvirtina ir statybų suaktyvėjimas geruose sostinės rajonuose, pavyzdžiui, Užupyje ar Senamiestyje“, - sakė pašnekovas. Anot jo, dabar yra pasikeitusi pardavimų tendencija: jei anksčiau buvo sakoma, kad iš brėžinių greičiausiai nuperkami pigiausi ir mažiausi butai, dabar geriau perkami didesni, prabangesni ir aukščiau esantys butai, iš kurių atsiveria įspūdingi vaizdai. „Pastebime ir kitą pasikeitimą: anksčiau vystytojai rizikuodavo statyti didesnius butus, dėl to numatydavo galimybę juos skaidyti į mažesnius. Dabar nėra reikalo taip elgtis, didesni butai nuperkami, net jeigu ir ne iš brėžinio“, - pasakojo M. Statulevičius. Paklaustas, kas yra prabangių butų pirkėjai, jis vardijo, kad dažniausiai tai - gyvenimo sąlygas norintys pagerinti žmonės. „Negalime sakyti, kad staiga atsirado turtingas luomas, kuris „šluoja“ prabangius butus, tad pirmiausia pirkėjais yra tie, kurie anksčiau gyveno, pavyzdžiui, individualiuose namuose, o dabar ieško sprendimo grįžti į miestą, bet nenori aukoti dalies komforto, kurį suteikia didesnės erdvės. Į tokius butus dairosi ir tie, kurie NT vertina kaip priemonę investicijai, šie būstai domina ir užsieniečius“, - vardijo M. Statulevičius. NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis dėstė, kad dabar gerai uždirbantys žmonės nebijo investuoti savo uždirbtų ir skolintų pinigų į prabangų būstą, tiesa, paskolos imamos atsargiau, pasiliekant santaupų. „Prabangius būstus linkusios pirkti ir šeimos, jei abu asmenys gerai uždirba. Tuomet jie gali sau leisti įsigyti brangesnį nei vidutinės klasės būstą, - mano pašnekovas. - Negaliu pasakyti, kad dabar visi būstai yra parduodami iš brėžinių, bet jei kalbame apie prabangius ir išskirtinius projektus, taip, iš tiesų geresni butai yra iš anksto rezervuojami, kad būtų užtikrinta galimybė jį įsigyti. Noriai perkami butai iš kurių atsiveria nuostabūs vaizdai, bet kalba eina apie pačius geriausius butus, puikiose Vilniaus vietose.“ Jis priminė, kad šiuo metu prabangių būstų dalis pardavimų statistikoje auga, tačiau sudėtinga prognozuoti, kiek ilgai tai tęsis. „Mano supratimu, ir kitais metais neturėtų būti fiksuojamas nuosmukis“, - sakė S. Vagonis. Bendrovės duomenimis, šiemet planuojama pastatyti 474 prestižinės klasės butus Vilniuje, kai pernai jų pastatyta 181. Prognozė 2016 - 2017 m. numato, kad jų bus statoma dar daugiau – dabar numanomos 499 butų statybos. Taip pat pastebima, kad šiemet per tris ketvirčius statytojai pardavė daugiau prestižinės klasės būstų statomuose ir jau esančiuose projektuose, nei pernai per visus metus. Šiemet I-III ketv. parduoti 385 butai, pernai - 328 butai. Norinčių pirkti dar yra NT bendrovių ekspertai vertina, kad pirkėjų poreikiai dar nėra patenkinti, tad prabangių būstų statybos vyks ir toliau. „Akivaizdu, kad per kelerius stagnacijos metus prestižiniame segmente susiformavo pasiūlos trūkumas ir tai lemia, kad jau kuris laikas Vilniuje išsilaiko geri prabangaus būsto pardavimai, o paklausa dar nėra patenkinta“, - mano A. Antanavičius. Bendrovės „Inreal“ duomenimis, 2015 metų rugpjūtį vidutinė prestižinio segmento butų kaina siekė apie 2 390 eurų už kv. m, kai prieš metus tuo pat metu šio segmento vidutinis kainų lygis buvo apie 2 470 eurų už kv. m. „Daugiausiai tokiam kainos pokyčiui įtakos turėjo sparčiai auganti pasiūla bei išaugusi konkurencija tarp vystytojų“, - kalbėjo A. Antanavičius. NT bendrovės „Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis taip pat laikosi nuomonės, kad prabangaus turto Vilniuje vis dar trūksta. „Prabangesnio turto jau kelerius metus stinga, tai, pavyzdžiui, butai gerose Vilniaus vietose, kurių plotas yra didesnis nei 120 kv. m. Toks turtas yra retai parduodamas antrinėje rinkoje, o jei nori įsigyti prabangų būstą, bet jo nerandi metus ar ilgiau, būsi linkęs pirkti ir iš brėžinio, bet rinktis tai, ko nori“, - vardijo pašnekovas. Pasak jo, dabar pirkimai iš brėžinių vyksta atsargiau ir nėra tokie impulsyvūs, kaip 2007-2008 metais. „Dabar pirmiausiai yra pasirašoma būsto rezervacijos sutartis ir sumokama nedidelė įmoka. Kai prasideda statybos, įmoka padidėja iki 15 proc., o visas kitas mokėjimas vyksta užbaigus statybas, tad rizika nėra tokia didelė kaip atėjus ir sumokėjus visą sumą už turtą, kuris dar nepastatytas“, - paaiškino specialistas. Jo nuomone, gerus NT pardavimus lemia ne tik pasiūlos stygius, bet ir palyginti palankus metas skolintis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. gyventojų yra įsikūrę nuosavame būste, likusieji – nuomojasi. Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau, atitinkamai: 19 ir 18 proc.   DELFI
Skaityti toliau
Druskininkuose baigta daugiabučio „Aura“ projekto plėtra, investicijos - 2,2 mln. eurų

Druskininkuose baigta daugiabučio „Aura“ projekto plėtra, investicijos - 2,2 mln. eurų

2015 m. spalio 14 d. Druskininkuose prie Druskonio ežero ir parko baigtas plėtoti naujo daugiabučio „Aura“ projektas. Į jo statybas nekilnojamojo turto fondas „Lords LB Opportunity Fund II“ investavo 2,2 mln. eurų. „Baigus statybas ir nuėmus jas dengusias tvoras matyti, kad naujas pastatas dera bendrame Druskininkų kontekste. Manau, jis patinka ir vietos gyventojams. Neseniai surengėme atvirų durų dienas, tačiau kol kas dar anksti kalbėti apie rezultatus, nors susidomėjimo sulaukėme didesnio, nei planavome. Po jų rezervuoti 4 butai, dar dėl kelių vyksta derybos. Iš esmės daugiausia projektu domisi didesnes pajamas gaunantys ir antrųjų namų ieškantys lietuviai, nors sulaukėme potencialių pirkėjų ir iš Latvijos bei Izraelio“, - BNS Plius pasakoja pardavimus projekte vykdančios bendrovės „ResolutionAdviser LT“, rinkoje žinomos prekių ženklu „Re&Solution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis. Naujame 4 aukštų beveik 2,4 tūkst. kv. m ploto B energinės klasės daugiabutyje Šv. Jokūbo g. 1, rinkai iš viso pasiūlytas 21 1-3 kambarių, 29-92 kv. m ploto butas. Vieno kvadratinio metro kaina šiame projekte vidutiniškai sudaro 2 tūkst. eurų. Name taip pat įrengtos 4 komercinės patalpos, kurių plotas 69-175 kv. m. Jų vieno kvadratinio metro kaina projekte prasideda nuo 1738 eurų. Po neoklasikinio stiliaus architektūros pastatu įrengta 23 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Kiek iš viso jau yra parduota būstų ir komercinių patalpų, tarpininkai neatskleidžia. „Druskininkuose šiuo metu plėtojami keli ekonominės ir 4 vidutinio segmento būsto projektai, o butų pardavimai jau lapkritį turėtų pavyti visų 2014 metų rezultatus. Tad labai tikėtina, jog šiemet būsto sandorių skaičius Druskininkuose augs. Nekilnojamuoju turtu šiame mieste daugiausia domisi pirkėjai iš Lietuvos, nes čia ieško antrojo būsto arba keliasi gyventi vyresnio amžiaus gyventojai, verslininkai“, - apie rinkos tendencijas Druskininkuose pasakoja D. Ringaitis. Jo teigimu, ekonominio segmento naujo būsto kaina šiame mieste prasideda nuo 1 tūkst. eurų/kv. m, vidutinio ir aukštesnio - 1,8 tūkst. - 3 tūkst. eurų/kv. m. Pasak NT eksperto, Druskininkai kol kas yra vienas patraukliausių Lietuvos kurortų dėl išplėtoto paslaugų spektro, nepriklausomo nuo sezono įtakos. „Žinoma, situacija labai priklausys nuo bendrų Lietuvos ekonomikos tendencijų, tačiau, manau, kad Druskininkų nekilnojamojo turto rinka bus aktyvi ir kitais metais, ji turi didelį sandorių augimo potencialą“, - teigia D. Ringaitis. NT fondas „Lords LB Opportunity Fund II“ šiemet taip pat baigė plėtoti poilsinių projektą „Kuršių vilos“ Palangoje ir planuoja pradėti plėtoti daugiabučio projektą „Užupio vartai“ sostinėje. Fondą valdo investicijų bendrovė „Lords LB Asset Management“. BNS Plius
Skaityti toliau
Būsto nuoma: kainos stebina šuoliu

Būsto nuoma: kainos stebina šuoliu

2015 m. spalio 12 d. Būsto nuomos kainos Lietuvoje pavijo prieškrizinį lygį: per metus jos padidėjo daugiau nei 20 proc. Nors nekilnojamojo turto (NT) specialistai sako, kad tokio pabrangimo didmiesčiuose nejaučia, statistikai mato kitaip. Įvertinus labiausiai per metus pabrangusias prekes, būsto nuoma užima pirmąją vietą: šiemet rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, šios paslaugos kaina padidėjo 22,7 proc., skaičiuoja Statistikos departamentas. „Būsto nuomos kainų padidėjimas stebimas daugumoje miestų. Būsto nuomos kainos prieš krizę buvo gana aukštos, o krizės metu jos iš esmės sumažėjo. Pastaruoju metu būsto nuomos kainos grįžta į prieškrizinio laikotarpio lygį ir šiek tiek didėja“, - DELFI komentavo Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skirelienė. Statistikos departamentas duomenis apie būsto nuomą renka iš 18-os Lietuvos miestų, tam yra atrinkti reprezentatyvus 1, 2 ir 3 kambarių būstai, nuomojami privačių asmenų, taip pat buto nuoma savivaldybės gyvenamojo fondo namuose. Duomenys yra renkami iš kelių šaltinių, pavyzdžiui, NT agentūrų, skelbimų tinklalapių, gyventojų apklausų ir t.t. Apie tai pristatydamas SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgą kalbėjo banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda: jis vardijo, kad šios paslaugos per metus brango daugiausiai, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad šis pabrangimas paveikė palyginti nedaug žmonių, nes Lietuvoje dažniausiai būstas yra nuosavas. „Svarbu tai, kad Lietuvoje būstą nuomoja palyginti nedidelė gyventojų dalis, dėl to, jeigu matome nuomos kainos didėjimą, tai dar nereiškia, kad jis iš esmės daro poveikį infliacijos augimui“, - dėstė G. Nausėda. Paklaustas, kas lėmė nuomos brangimą, ekonomistas aiškino, kad veikiausiai kainos padidėjo dėl kainų litais apvalinimo į eurus, taip pat dėl studentų suaktyvėjimo prieš mokslo metų pradžią. „Paprastai gyventojai yra tolerantiškesni paslaugų kainų apvalinimui, nes paslaugomis naudojamasi ne kasdien. Kai kalbame apie dulkių siurblius, kompiuterius, skalbimo mašinas, tada jau žmonės labai atidžiai seka, kokia kaina buvo litais, o kokia - eurais ir, ar buvo apvalinama jų nenaudai“, - priminė G. Nausėda. NT agentūras statistika nustebino Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai tokiu būsto nuomos kainų šuoliu stebisi: jų turimi duomenys nerodo didesnio nei 20 proc. pabrangimo. „Mūsų skaičiavimais, didmiesčiuose nuomos kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8-12 proc. Iš dalies įtakos tam turėjo įvestas euras, bet iš esmės tai lėmė auganti būsto nuomos paklausa didmiesčiuose. Vasarą, ypač antroje jos pusėje, būsto nuomotojų apetitas buvo itin išaugęs ir būtų galima sutikti, kad prašoma nuomos kaina dažnai buvo 15-20 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau jos negalima laikyti rinkos kaina, nes pastebėjome, kad dauguma tokių butų nebuvo išnuomoti, o jau rugsėjį prašomos nuomos kainos pamažintos vidutiniškai 5-10 proc. Prasidėjus šildymo sezonui, galima prognozuoti, kad nuomos kainos dar šiek tiek pamažės“, - DELFI komentavo „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis laikėsi nuomonės, kad būsto nuomos paslaugos brango panašiu tempu kaip ir parduodamas būstas, o jo kainos per metus ūgtelėjo vos kelis procentus. „Mūsų vertinimu, per metus būstas pabrango keliais procentais, tad būtų sunku patikėti, kad pernai už 1000 litų (290 eurų) nuomotas būstas dabar būtų išnuomojamas už 1200 litų (348 eurų) - to nėra. Dažniausiai parduodamas būstas ir nuoma brangsta panašiu tempu, tai reiškia, kad jeigu būstas brangsta, NT paslaugos irgi brangsta“, - mano S. Vagonis. Šią tendenciją yra pastebėjęs ir „Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis, tačiau jis sutiko, kad euro įvedimas ir nuomos kainų apvalinimas turėjo įtakos metiniam pabrangimui. „Veikiausiai nuomos kainoms įtakos turėjo jų apvalinimas pereinant nuo lito prie euro, žinoma, ne visas pabrangimas gali būti pagrįstas tik apvalinimu, bet, manau, tai turėjo įtakos. Kitos priežastys veikiausiai yra tos, kad už būstą yra linkę mokėti daugiau tie, kurie jį nuomojasi kaip apartamentus personalui. Tokio būsto pasiūla nėra didelė ir atitinkamai brangsta“, - kalbėjo D. Ringaitis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. gyventojų yra įsikūrę nuosavame būste, likusieji – nuomojasi. Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau, atitinkamai: 19 ir 18 proc. Jungtinėje Karalystėje nuomojasi apie 32 proc. visų gyventojų, Vokietijoje – 47 proc., Šveicarijoje – 55 proc. Dar mažiau besinuomojančių būstą žmonių nei Lietuvoje yra Rumunijoje. DELFI
Skaityti toliau
Namai paslaptingame turtingųjų kvartale: ką ir už kiek galima nusipirkti?

Namai paslaptingame turtingųjų kvartale: ką ir už kiek galima nusipirkti?

2015 m. spalio 1 d. Vilniuje kaip „VP grupės“ akcininkų kvartalas išgarsėjusi Laurų gatvės gyvenvietė neišvengė pokyčių: dalis prabangių namų jau parduota, dalis pirkėjams siūloma viešai ar už uždarų durų. Šiuo metu skelbimų tinklalapiuose galima rasti informacijos apie parduodamus du Laurų g. gyvenvietės namus, nors nekilnojamojo turto (NT) specialistai sako, kad parduodamo turto yra ir daugiau. Viešai yra paskelbta apie parduodamą 1,5 mln. eurų (427,29 kv. m) ir 1,883 mln. eurų (343,91 kv. m) vertės namus. Įdomu tai, kad per keletą metų pastarojo namo kaina sumažėjo nuo 1,995 mln. eurų iki 1,883 mln. eurų. Prieš keletą metų viešai buvo paskelbta apie Laurų g. kvartale parduodamą dar vieną prabangų namą už 2,172 mln. eurų, kurio plotas buvo didesnis nei 423 kv. m. Tačiau šiuo metu šio namo prie parduodamųjų nebėra. Kalbinti NT specialistai sako, kad namų pardavimai Laurų g. kvartale jiems nėra netikėti: ši gyvenvietė, sudaryta iš kelių dešimčių namų, iš esmės priklauso vienos verslo grupės savininkams bei jų artimiesiems, tačiau artumas privalumu išlieka tol, kol išlaikomi geri santykiai. Pigiau nei už milijoną nėra Didžiosios NT bendrovės su parduodamais namais Laurų g. kvartale yra dirbusios arba tebedirba. „Jeigu ieškoti parduodamų namų Laurų g. kvartale, mūsų žiniomis, 5 namai yra siūlomi viešai arba neviešai. Taigi, kai kurie savininkai keičiasi, bet negalima sakyti, kad jie keičiasi urmu. Pasižiūrėjus į užfiksuotus sandorius sandorius Registrų centre nuo 2010 m., iš viso buvo parduoti 5 namai. Didelės savininkų kaitos, žiūrint į oficialius pardavimus, nesimato“, - kalbėjo NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, turint omenyje, kad kvartale iš viso yra daugiau nei 20 namų, 5 namų pardavimai nesudaro savininkų daugumos. Skaičiuojama, kad Vilniuje vidutiniškai parduodami 4-6 namai, kurių vertė yra didesnė nei 1 mln. eurų. „Kai kurie prabangūs namai yra parduodami nebūtinai viešai, nes žmonės dėl namų pardavimo ir kainų susitaria patys. Ne paslaptis, kad tokius namus gali įpirkti tik labai turtingi žmonės, o kaip juos pasiekti, jau kitas klausimas. Tiesa, kad dažniausiai skelbimus peržiūri ne potencialūs pirkėjai, o smalsuoliai, nors kartais pavyksta sudominti ir turtingus pirkėjus, apie kurių ketinimus įsigyti prabangų turtą nebuvo žinoma“, - kalbėjo jis. DELFI žiniomis, kartais prabangių namų pardavimai vyksta ir banko iniciatyva, toks atvejis buvo fiksuotas ir Laurų g. kvartale. Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis komentavo, kad yra tarpininkavęs parduodant namą Laurų g. kvartale. „Esu pardavęs vieną namą Laurų g. kvartale žmogui, kuris nėra įvardijamas „VP grupės“ nariu, tačiau, žinoma, jis nėra ir samdomas darbuotojas. Namą įsigijo lietuvis verslininkas su šeima. Pirkėjas namus rinkosi iš kelių gyvenviečių, kurios Vilniuje jam užtikrino norimą infrastruktūrą, privatumą, kaimynystę ir panašiai. Viena jų – Gulbinų gyvenvietė, kita - Laurų g.“, - kalbėjo jis. Už kiek minėtas pirkėjas įsigijo prabangų namą Laurų g. kvartale – neatskleidžiama, tačiau skaičiuojama, kad sandorio suma yra didesnė nei 1 mln. eurų. „Nesu girdėjęs, kad šiame kvartale namai būtų parduoti pigiau nei ši suma, paprastai jų vertė svyruoja nuo 1 mln. eurų iki 2 mln. eurų su trupučiu. Nors gali atrodyti, kad namai Laurų g. yra panašūs, tačiau juos esu aplankęs ir kainos iš tiesų labai svyruoja priklausomai nuo namų įrengimo, priimtų sprendimų. Pati gyvenvietė yra išskirtinė, teritorija aptverta, užtikrinama nuolatinė apsauga ir kitos infrastruktūros paslaugos, kurių kitose Vilniaus vietose pasitaiko rečiau“, - kalbėjo D. Ringaitis. NT specialistų teigimu, įdomu yra tai, kad Laurų g. kvartalui yra suformuota atskira verčių zona, tad namai šioje gyvenvietėje yra papildomai įvertinami dėl sukurtos bendros infrastruktūros. Antra vertus, NT specialistai primena, kad Laurų g. yra kiek toliau nuo miesto centro, tad norintys įsikurti prabangioje gyvenvietėje, o ne tik įsigyti kokybišką namą, veikiausiai siekia ir susipažinti su toje aplinkoje gyvenančiais turtingais žmonėmis. Plačiau skaitykite DELFI
Skaityti toliau
Lietuvos NT rinkoje – nauja tendencija

Lietuvos NT rinkoje – nauja tendencija

2015 m. rugsėjo 18 d. Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) rinka palaipsniui transformuojasi: šiemet rugpjūtį parduota 15 proc. daugiau individualių namų nei pernai tuo pat metu. NT ekspertai paaiškina, kodėl formuojasi tokia tendencija. Rugpjūtį individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje buvo parduota 900, tai yra beveik 15 proc. daugiau nei 2014 m. rugpjūtį, rodo „Registrų centro“ duomenys. Butų populiarumas paskutinį vasaros mėnesį išliko toks pat, kaip euro įvedimo kaitintą pernykštį rugpjūtį. Praėjusį mėnesį perleista 2,5 tūkst. butų. „Manau, pagrindinės gausesnių namų pardavimų priežastys: geresnė žmonių finansinė situacija ir sumažinti gyvenamųjų namų plotai. Jaunos šeimos jau gali įpirkti namą, nes jo kaina priartėjo prie 3 kambarių buto vertės, priklausomai nuo jų vietos“, - kalbėjo bendrovės „Re&Solution“ gyvenamojo nekilnojamojo turto grupės vadovas Darius Ringaitis. NT rinkos ekspertas skaičiuoja, kad jauna šeima, turinti 100 tūkst. eurų, mieliau renkasi namą ar sublokuotą kotedžą užmiestyje, nei 3 kambarių butą mieste su daline apdaila. „Turintys vaikų mieliau renkasi, pavyzdžiui, kotedžą Pavilnyje, nes vaikai gali žaisti kiemelyje“, - mano pašnekovas. Pasak jo, namų ir kotedžų kainos Lietuvoje sumažėjo, nes statytojai prisitaikė ir 20-30 kv. m sumažino parduodamo turto plotus, o tai leido ir jų pardavimo kainą sumažinti 20-30 tūkst. eurų, kas jaunai šeimai yra esminė apsisprendimą lemianti suma. „Aišku, namo vertė priklauso nuo jo vietos, kuo arčiau miesto jis yra, tuo žmonėms patogiau – nereikia dirbti vairuotoju. Antra vertus, žmonės ieško sprendimų, pavyzdžiui, vaikus vežioja į būrelius ar darželius pakaitomis su kaimynais, jei jie turi panašaus amžiaus vaikų. Be to, kai kuriuose privačių namų kvartaluose jau yra įrengtos mokyklos ar darželiai, ten yra ir būrelių. Žinoma, gyvenant rajone, kur nėra nei pakankamai viešojo transporto, nei mokyklos, be abejo, tėvai dirba vairuotojais, ypač, jei yra daugiau vaikų ir jie jauno amžiaus“, - skirtumus namų rinkoje įvardijo D. Ringaitis. NT ekspertas paaiškina, kad pirkti namą ar butą geriausia yra įvertinus savo poreikius. „Jei gyveni vienas ar dviese, abejoju, kad jums reikalingas namas, nes, viena vertus, atsiras nereikalingų didelų plotų, kuriems reikės priežiūros, tačiau, jei yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, gyvenant name jie gali žaisti nuosavame kieme. Mes turime tris vaikus, kurių du – dvynukai, manau, jei būtume gyvenę bute, tektų atsisveikinti su sveiku protu. Namą dėl to ir pirkome, kad atsirado poreikis: išeini su vaikais į terasą, jie vežimėlyje užmiega ir tu ilsiesi“, - kalbėjo D. Ringaitis. Pašnekovas laikosi nuomonės, kad namų pardavimai toliau turėtų augti, nes paklausa namams išlieka, tiesa, letesniais tempais. Kalbėdamas jis pridūrė, kad namą pirmiausiai verta rinktis jaučiant poreikį tokiam turtui, o ne manant, kad pavyks sutaupyti ir mažiau išleisti šildymui. „Kalbant apie komunalines išlaidas, namo ar kotedžo išlaikymas tikrai nėra pigesnis nei buto, nes reikia nepamiršti, kad gali tekti keisti naudojamą dujų katilą, pirkti naują žoliapjovę, galbūt remontuoti stogą, be to, bus ir didesnės išlaidos kurui. Atrodo, šių išlaidų neskaičiuoji, kai įgiri tokį turtą, bet jos tikrai yra“, - patikino D. Ringaitis. Plačiau skaitykite: delfi.lt
Skaityti toliau
Rajonai, kurie šiurpina: ar nusikaltimai veikia NT kainas?

Rajonai, kurie šiurpina: ar nusikaltimai veikia NT kainas?

2015 m. rugpjūčio 8 d. Kiekvienas miestas turi prastos reputacijos rajonų, kur būstas ir biurai kainuoja pigiau. Sostinėje prie tokių vietų galima priskirti Stoties, Naujininkų, Šnipiškių ir kitas miesto vietas. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai vertina, kaip rezonansiniai įvykiai paveikia konkretaus rajono reputaciją ir NT kainas. DELFI skelbė, kokia kaimynystė paprastai atgraso NT pirkėjus, tąkart apie Stoties rajoną vaizdžiai pasisakė bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis. „Prie kalėjimo žmonėms gyventi atrodo ne taip baisu, kaip prie Stoties. Matyt, atrodo, kad tas, kas yra kalėjime, nėra toks baisus, nes jis turbūt ten pateko darydamas nusikaltimus prie Stoties. - tuomet šmaikštavo pašnekovas. - Tas rajonas po truputį tvarkosi, bet šleifas dar yra. Mažiau patraukus yra ir Savanorių prospektas dėl galimai nesaugios kaimynystės.“ DELFI skelbė, kad prieštaringos reputacijos Stoties rajono Sodų g. buvo rasta nužudyta ten nusprendusi kraustytis dailininkė Agnė Každailytė. Policijos duomenimis, įtariamieji atliko jos būsto remontą. Stotis – dar ne Senamiestis NT specialistai sutinka, kad nors sostinės Stoties rajonas yra pasipuošęs architektūrinio paveldo ir naujais pastatais, jo reputacija dar nėra švari. „Kai sužinojau gatvės pavadinimą, kur įvyko nusikaltimas, šiurpuliukas nuėjo. Bet paprastai, kai rašoma, kad objektas parduodamas Senamiestyje, Sodų g., abejoju, kad yra manančių, kad ten Senamiestis, tai – Stoties rajonas. Šis įvykis, manau, turės neigiamos įtakos rajono įvaizdžiui“, - kalbėjo D. Ringaitis. Jis sako pastebėjęs, kad norintiems brangiai parduoti turtą Stoties rajone ne taip dažnai pasiseka: šioje vietoje turtas parduodamas sunkiau. „Žinoma, ir kituose rajonuose visko atsitinka. Tik praktikoje pastebėjau, kad įvykiai miegamuosiuose rajonuose žmonių taip nepaveikia: kur blogiau, pasidaro dar blogiau, o kur gerai, nusikaltimas priskiriamas atsitiktinumui. Be abejo, ir Stoties rajonas keičiasi, bet jis dar nėra išsivalęs, kaip, pavyzdžiui, Užupis“, - dėstė NT specialistas. Tačiau, anot D. Ringaičio, Stoties rajonas nėra vienintelis Vilniuje, kurio reputacija prieštaringa. „Yra ir daugiau įdomesnių rajonų, pavyzdžiui, Šnipiškės: ten yra ir gražių biurų, butų, bet užėjus giliau gali pamatyti labai nekokį vaizdelį. Atitinkamai skiriasi ir kainos: vieno objekto kaina nedidelė, o už 20 metrų jau gali būti ir kaina didesnė, ir objektas geidžiamas. Naujininkai taip pat lėtai atsigauna, jei ten matysime daugiau naujų statybų, tai bus gera tendencija, bet kol kas ten esminių gerų pokyčių nematau“, - apibendrino jis. Plačiau skaitykite: delfi.lt
Skaityti toliau
NT pardavimai: rezultatas nustebino

NT pardavimai: rezultatas nustebino

2015 m. liepos 20 d. Šiemet antrą ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) pardavimai buvo geresni nei tikėtasi ir nenuvylė šios srities specialistų. Jų nuomone, paaiškinimas paprastas: žmonių pajamos pamažu auga, tad auga ir NT rinka. „Kalbant apie didmiesčius, mano nuomone, antras ketvirtis buvo netikėtai sėkmingas, nes birželio statistika buvo gerokai didesnė nei gegužės ir rinka po euro įvedimo įsisiūbuoja: antras ketvirtis nėra blogesnis nei tikėjomės. Žinoma, jis kiek blogesnis nei pernai tuo pat metu, bet tai – logiška. Šių metų rezultatas atitinka 2013 m. skaičius, kas, mano manymu, yra pakankamai logiška“, - DELFI komentavo NT įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jis abejojo, kad tam esminės įtakos yra padarė Atsakingojo skolinimo nuostatų griežtinamas. „Ekonomika pamažu auga, tad ir būsto rinka toliau pamažu auga, o skolinimosi rodikliai yra išties geri“, - dėstė jis. Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis situaciją vertina kiek skeptiškiau: jo manymu šių metų antro ketvirčio rezultatas – atsitiktinumas, o ne tendencija. „Vertinant NT pardavimą šiemet antrą ketvirtį, manau, tiesiog sutapo, kad buvo baigti statyti keli gyvenamieji namai ir „sukrito“ pasirašytos notarinės sutartys, pagal ką Registrų centras ir mato sandorių augimą. Nemanau, kad buvo skubos pirkti NT, ar jis sparčiai brango“, - kalbėjo pašnekovas. Tačiau jis pritarė nuomonei, kad žmonės būstui skolinasi: su būsto paskola perkami tiek butai, tiek statomi namai. Kartu jis suabejojo, kad namų kainos mažėjo dėl augančios šešėlinės ekonomikos dalies. „Manau, individualūs namai vidutiniškai atpigo, nes mažėja jų plotai: statomi kotedžai, keturbučiai. Dėl augančios šešėlinės dalies abejočiau, nes tie, kas perka namus, dažniausiai skolinasi iš banko, o iš banko nepasiskolinsi tiek pinigų, jei dalis pirkinio vertės – šešėlyje“, - sakė D. Ringaitis. Visgi, pastaruoju metu NT specialistai pastebi, kad žmonės apie NT rinką išmano vis daugiau ir geriau vertina turtą, esantį kuo arčiau miesto centro. Registrų centras skelbė, kad šiemet antrąjį ketvirtį buvo fiksuotas daugelio būsto rūšių vidutinės kainos padidėjimas, o prie netikėtų procesų priskyrė parduotų naujos statybos namų vidutinės kainos mažėjimą. Tai buvo paaiškinta, kaip galimas gilesnis šio rinkos segmento, kuriame veikia daug smulkių statytojų, pasitraukimas į šešėlį. Bendrovės duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį naujos statybos butai Vilniuje pardavinėti už vidutinę 1 415 eurų kvadratinio metro kainą ir pastaruosius kelerius metus šių butų kainos sostinėje pamažu kilo. Sandoriuose vyraujanti vidutinė naujų butų kaina sostinėje šiuo metu yra 8,6 proc. didesnė nei pastarųjų penkerių metų šios rūšies turto kainų vidurkis. Naujiems butams įsigyti skiriama lėšų dalis pastaraisiais mėnesiais siekė 15,1 proc. visų tuo laikotarpiui būstui pirkti šalyje išleistų lėšų. Butai senesnės statybos daugiabučiuose namuose antrąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje pardavinėti kiek brangiau nei metų pradžioje. Vilniuje senesni butai kainavo vidutiniškai 1 155 eur/kv. m, o Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose – apie 640 Eur/kv. m. Senesnės statybos butams antrąjį šių metų ketvirtį išleista 60,7 proc. visų šalyje būstui įsigyti skirtų lėšų. DELFI
Skaityti toliau
Prabangių butų pirkėjai apsisuka pamatę, kas stovi kaimynystėje

Prabangių butų pirkėjai apsisuka pamatę, kas stovi kaimynystėje

2015 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto specialistai, paklausti, kas svarbiausia vertinant butą, ar namą dažnai sako – vieta. Gerų vietų statyboms Vilniaus mieste lieka vis mažiau ir kartais patogios pasiekti vietos pirkėjus atbaido dėl kaimynystės, pavyzdžiui, kapinių ar morgo. DELFI skelbė, kad pasibaigus permainingiems metams nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, šiemet laukiama aukso amžiaus prestižinio būsto klasės kategorijoje. Dėl šios priežasties rinkai tokių projektų ruošiama vis daugiau. Visgi, sėkmingai sumanytas projektas gali susidurti su sunkumais, jei netoliese yra gyventojus bauginanti kaimynystė. Nekilnojamojo turto bendrovės „Reon“ brokeris Albertas Grajevskis patvirtina, kad dabar susidomėjimas prabangiu NT yra išaugęs, bet kai kurie prabangūs būstai dar laukia savo pirkėjų. Vienas tokių namų – 2013 m. pastatytas namas Žolyno gatvėje. Dviejų aukštų name yra 6 prabangūs butai, kurių kvadratinio metro kaina siekia 1,8-2 tūkst. eurų (6,22-6,91 tūkst. Lt), priklausomai nuo to, ar butas įrengtas, ar su daline apdaila. Butų plotai didėja nuo 70 kv. m. Pašnekovas pasakoja, kad šio namo butais Antakalnyje žmonės domisi ir turtą noriai apžiūri. Tačiau retas nepastebi, kad šalia prabangaus namo - Antakalnio morgas. „Namas yra orientuotas į kokybę, o ne į kiekybę, nes kitas statytojas gal būtų padaręs daugiau butų ir mažiau patogumo - visame Žolyno g. name yra tik 6 butai, - kalbėjo A. Grajevskis. - Vertinant kainas Antakalnyje, tai yra kainų vidurkis.“ Jis vardijo, kad namas turi ir daugiau privalumų: vieta patraukli strategiškai, šalia yra įkurtas parkas, pastato viduje - didelės erdvės, uždaras kiemas, vietos automobiliui. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad netoliese esantis morgas veikia pirkėjų apsisprendimą, ar pirkti kaimynystėje esantį būstą. „Šiek tiek (morgo kaimynystė – DELFI) paveikė, bet kai kuriems žmonėms tai netrukdo. Netoliese yra ir penkiaukščių namų, - kalbėjo jis. - Ten butų yra daug daugiau ir jie yra išpirkti. Ta vieta yra plėtojama, nes yra patraukli. Jeigu ten nebūtų paklausos, aplink nebūtų statomi namai, bet, žinoma, (morgo kaimynystė – DELFI) šiek tiek veikia, nes vieni yra psichologiškai stipresni, kiti lengviau pasiduoda tokiems dalykams. Bet yra prabangių namų ir Rokantiškėse, prie kapinių, tad priklauso nuo požiūrio, vieniems tai trukdo, kitiems ne. Namas yra pastatytas pagal visus reikalavimus, langai yra maksimaliai pakelti, kad jeigu tas morgas ir bus, tiesiogiai su juo kontakto nebūtų.“ Brokeris dėsto, kad teritorija buvo plėtota turint lūkesčių, kad morgas bus iškeltas už miesto, kaip ir kiek toliau esantis troleibusų parkas. „Morgas ten yra likęs nuo senų laikų, kai ta vieta buvo miesto pakraštys, - kalbėjo A. Grajevskis. - Bet didelio poveikio morgas nedaro, ten visi gyvena, yra pripratę ir į tai nekreipia dėmesio. Tas pats troleibusų parkas, vieniems gal tai didelė bėda, kitiems bėdos nėra.“ Vardija ne pačias maloniausias kaimynystes Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis, paklaustas, ar kaimynystė daro įtakos turto pardavimui, pasidalijo savo patirtimi. „Be abejo, kad kaimynystė veikia. Esu turėjęs parduodamų objektų šalia kapinių, gal tai nėra baisu, nes kapinės paprastai yra aptvertos, apaugusios medžiais, bet esu turėjęs objektą, kurio langai išėjo į Antakalnio morgą: patikėkite, žmonių emocija buvo prasta. Kai žmogus jau yra palaidotas, vienas reikalas, nes matomos tik gėlytės, o kai pro tavo langus praveža negyvą žmogų, yra visa kas kita, - pasakojo jis. - Turėjau tikrai neblogą butą su vaizdu į morgą, ir dėl vaizdo žmonės sakė ne.“ Pasak jo, patrauklumo parduodamam turtui neprideda ir šalia esantys triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, oro uostas ar geležinkelio stotis. „Prie kalėjimo žmonėms gyventi atrodo ne taip baisu, kaip prie Stoties. Matyt, atrodo, kad tas, kas yra kalėjime, nėra toks baisus, nes jis turbūt ten pateko darydamas nusikaltimus prie Stoties. - šmaikštavo pašnekovas. - Tas rajonas po truputį tvarkosi, bet dar šleifas dar yra. Mažiau patraukus yra ir Savanorių pr., dėl galimai nesaugios kaimynystės.“ Paklaustas, ar pirkėjams kelia nerimo ligoninės, D. Ringaitis sako ne, priešingai, tai galima įvardinti kaip privalumą. „Pavyzdžiui, Santariškės – labai mėgiamas rajonas, aplink daug žalumos, jį mėgsta ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie gali nueiti ir pasidaryti tyrimus, aišku, užsiregistravę prieš pusę metų, - dėstė jis. - Gal kai miesto centre, Bokšto g., buvo venerinių ligų ligoninė, tai galėjo turėti poveikio, bet dabar vargu.“ Visgi, anot pašnekovo, tai, kas nebūtina miesto centre ar gyvenamosiose vietovėse - tiek morgas, tiek kalėjimai ar kolonijos - turėtų būti iškelti už miesto ribų. Jei vaizdas žmonėms nepatinka, tai yra argumentu derėtis dėl kainos. „Tikrai nei morgo, nei kalėjimo neturėtų būti gyvenamosiose miesto teritorijose, - mano D. Ringaitis. - Bet NT pardavimus veikia ir prasta kaimynystė, pavyzdžiui, netoliese esantis bendrabutis ar šalia stovintis neprižiūrėtas individualus namas. Neprižiūrėti gyvenamieji pastatai kelia asociacijų, kad juose gyvena nepasiturintys, veikiausiai problemų, pavyzdžiui, su alkoholiu, turintys asmenys, o tokia kaimynystė niekam nepatinka. Užtenka vieno blogo kaimyno ir vertė sumažėja, žinoma, ir atvirkščiai.“ Plačiau skaitykite: delfi.lt  
Skaityti toliau
Staigus posūkis NT rinkoje: bando paaiškinti, kas nutiko

Staigus posūkis NT rinkoje: bando paaiškinti, kas nutiko

2015 m. birželio 16 d. Gegužę, palyginti su balandžiu, nekilnojamojo turto (NT) rinka aprimo: sumažėjo įvairaus turto pardavimai. Visgi sparčiausiai - 9 proc. - per mėnesį smuko butų pardavimai. Specialistai paaiškina, kas įvyko rinkoje. „Nekilnojamojo turto rinka prieš vasarą prilėtino apsukas“, - paskelbė Registrų centras. Gegužę NT rinkos aktyvumas lyginant su balandžiu sumažėjo 5 proc., o žymiausias mažėjimas fiksuotas butų rinkoje: sandoriais perleistų gyvenamųjų patalpų skaičius krito beveik 9 proc., nuo 2402 parduotų butų balandį iki 2193 gegužę. Visoje Lietuvoje balandį pirkėjai įsigijo 2378 butus, tai yra 6,6 proc. daugiau nei kovą. „Veikiausiai, žmonėms atostogos prasidėjo anksčiau, gali būti, kad ir paklausa išsikvėpė, pardavimai buvo palyginti intensyvūs iki šiol“, - paaiškino „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas. „Re&Solution” gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis primena, kad įtakos pardavimų sumažėjimui gali turėti ir nuo lapkričio, o ne nuo liepos, kaip buvo planuota, įsigaliosiantys griežtesni Atsakingojo skolinimo nuostatai. „Galbūt šiemet žmonės skubėjo skolintis dėl planuotų griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų, kai buvo anonsuojama tai daryti nuo liepos. Dabar šis griežtinimas atidėtas ir žmonės nebeskubės. Aišku, atrodo, kad ir rinka yra prisotinta, bet kol geros sąlygos skolintis, žmonės perka. Kai pasikeis sąlygos, turbūt bus kitaip“, - sakė jis.  Plačiau skaitykite: delfi.lt
Skaityti toliau
Gudrybė, kaip geriau parduoti mažą butą

Gudrybė, kaip geriau parduoti mažą butą

2015 m. balandžio 7 d. Lietuvoje butai pristatomi kambariais, bet Vakarų Europoje ir vis dažniau kaimyninėje Latvijoje – miegamaisiais. Skirtumas paprastas: vieno kambario butu galima vadinti ir studiją, ir vieno kambario butą, kuris turi atskirą virtuvę. „Re/max Lietuva” regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas paaiškina, kad vertinant būstą vien miegamaisiais, studijos butu su vienu miegamuoju nepavadinsi: vienintelis kambarys yra ir svetaine su virtuve, ir miegamasis. „Sovietmečiu statyti daugiabučiai, kuriuose apie 20 kv. m kambariai pertvarkyti į nedidelius butukus su virtuvė ir tualetu bei vonia, yra priskiriami prie bendrabučio tipo, nes paprastai jie koridoriaus gale turi bendras patalpas“, - kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad ir jų vieno miegamojo butais nepavadinsi. Įdomu tai, kad Lietuvoje sovietiniais metais statyti vieno kambario butai, kuriuos galima vadinti vieno miegamojo būstais, dabar virsta dviejų kambarių butais. „Tie 1 kambario butai, kurie turėjo atskirą virtuvę ir kambarį, dabar yra perdaromi į dviejų kambarių būstus: vietoje virtuvės – miegamasis, o virtuvė perkeliama į kambarį ir tampa sujungta su svetaine“, - pastebi Ž. Galeckas. Pasak jo, mažos virtuvės yra nepraktiškos, nes didelė dalis gyvenimo vyksta būtent jose: ateina draugai, gaminamas maistas, kalbamasi, žiūrimas televizorius. „Mažame bute turėti atskirą virtuvę ir į ją eiti kaip į sandėliuką padaryti valgyti ir po to išeiti yra labai nepraktiška. Be to, niekas nenori kloti lovų kiekvieną vakarą, taigi, atskiras miegamasis yra labai į naudą“, - kalbėjo Ž. Galeckas. Vienur matuojama kambariais, kitur - miegamaisiais: kodėl Nekilnojamojo turto (NT) rinkos specialistai paaiškina, kodėl Lietuvoje susiklostė tradicija turtą skaičiuoti kambariais, kai Vakaruose – miegamaisiais. „Lietuvoje yra tokia tradicija, galima rasti skelbimų, kur miegamoji vieta – ir virtuvėje, atrodytų, nėra prasmės vardyti miegamuosius, nes ir virtuvėje gali miegoti. Užsienyje vieni kambariai yra miegamieji, kiti tokios funkcijos neturi“, - paaiškina NT bendrovės „Newsec Baltics“ Baltijos šalių rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje tradicija, kad kiekvienas kambarys gali būti miegamasis įsitvirtino sovietmečiu. „Manau, skaičiavimas kambariais yra iš nepritekliaus. Latvijoje jau dažnai pabrėžiama, kiek bute ar name miegamųjų kambarių, Estijoje skaičiuojama ir taip, ir taip, bet dažniausiai, kai įvardijamas miegamųjų skaičius, tikimasi, kad kartu dar yra svetainė ir virtuvė“, - kalbėjo specialistas. Ž. Galeckas dėsto, kad sovietmečiu didžioji dalis Lietuvoje statytų butų buvo standartiniai ir tokio dalyko, kaip su virtuve sujungta svetainė nebuvo, todėl skaičiuojama kambariais. „Užsienyje skaičiavimas miegamaisiais, manau, pradėtas dėl nestandartinių būstų ir jų dvariškų elementų, kai yra ne tik miegamasis, bet ir didysis miegamasis („master bedroom“ - angl.), Lietuvoje naujos statybos būstuose jis vadinamas tėvų miegamuoju, arba prancūziškasis en suite, kai turimas omenyje miegamasis, su atskirus vonios kambariu. Atitinkamai kiti kambariai yra skirti vaikams, svečiams, darbui ar skaitymui ir tiksliau atspindi būsto pobūdį. Lietuvoje nuo senų laikų: 1 kambarys, 2 kambariai ir viskas standartiškai“, - dėstė pašnekovas. Pasak jo, dabar ir Lietuvoje būsto aprašymuose yra išskiriama, kur tėvų miegamasis, vaikų miegamieji, gyvenamasis ar darbo kambarys. Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis mano, kad Lietuvoje pradėjus butus vertinti pagal miegamųjų kiekį kiltų chaosas. „Yra tokios tradicijos: jeigu yra vieno kambario butas, tai reiškia, kad jame yra ir miegamasis, ir svetainė, ir virtuvė. Pas mus sakyti, kad butas yra vieno miegamojo – neįprasta“, - kalbėjo jis. Pasak jo, įdomu tai, kad didesnė virtuvė gali būti įvertinta kaip kambarys. „Nenustebkite: jeigu pirksite 3 kambarių butą, bet atskira virtuvė bus didesnė, jis gali būti įvardintas kaip 4 kambarių butas. Lietuvoje žmonėms rūpi kambarių skaičius, o jų panaudojimas – pagal poreikį“, - apibendrino jis. DELFI skelbė, kad prieš keletą metų nebeliko reglamento, nustatančio, kad butas turi būti ne mažesnis kaip 34 kv. m. Dabar yra numatyta, kiek mažiausiai ploto turi užimti kiekviena patalpa. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos skaičiavimais, dabar pakanka 17-18 kv. m, įrengti minimaliam butui. Aplinkos ministerija patikslino, kad pagal reikalavimus, kambariu yra vadinama patalpa, kurios plotas – ne mažesnis nei 4 kv. m ir joje yra langas. Sanitarinis mazgas, t.y., vonios ar tualeto kambarys, jei turi langą ir yra didesnis nei 4 kv. m., kambariu nevadinamas. DELFI  
Skaityti toliau
Naujos antrojo būsto tendencijos pajūryje

Naujos antrojo būsto tendencijos pajūryje

Nauja leidimų gyventi Latvijoje tvarka sumažino Jūrmalos NT patrauklumą, tačiau atveria galimybes Lietuvos kurortams. Artėjantis vasaros sezonas parodys, kiek pokyčiai Latvijoje realiai turės įtakos mūsų pajūrio NT rinkai bei turizmui. 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo padaryti Imigracijos įstatymo ir Leidimų gyventi Latvijoje gavimo taisyklių pakeitimai. Svarbiausi pakeitimai taikomi leidimų gyventi, susijusių su NT pirkimu ir investicijomis, gavimo sąlygomis. Iki pakeitimų leidimą gyventi Latvijoje buvo galima gauti, jei įsigyto vieno arba kelių NT vertė siekdavo ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų. Dabar vieno NT vertė turi būti ne mažesnė nei 250 tūkstančių eurų. Vienas pagrindinių motyvų, kodėl kitų šalių piliečiai mielai įsigydavo nekilnojamąjį turtą Jūrmaloje, yra ne tik investicija, bet ir siekimas gauti Šengeno šalių vizą. Todėl dažniausiai naujus butus šiame kurorte tiesiog susišluodavo atvykėliai iš NSV šalių. Tačiau tiek dėl pataisų, tiek dėl atsiradusios įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos, NSV šalių pirkėjų susidomėjimas NT Jūrmaloje nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo tikslais krito. Tad šiuo metu Jūrmaloje yra itin didelė brangių ir vietiniam pirkėjui neįkandamų butų pasiūla. Jūrmala, kaip ir mūsų kurortas Palanga, susideda iš pagrindinės gatvės arba kelių pagrindinių gatvių projektų, kurie yra paklausūs tarp šios kategorijos pirkėjų. Todėl galime manyti, kad šie pakeitimai Latvijoje sąlygos potencialių pirkėjų srauto iš NSV šalių padidėjimą mūsų kurortuose. Kitaip tariant, NT Palangoje, Druskininkuose, Birštone, ko gero, tampa vienodai patrauklia investicija kaip ir Jūrmaloje tiems pirkėjams, kurie dalį laiko ruošiasi praleisti atostogaudami kurortuose prie Baltijos jūros. Kainos prasme Palangoje NT kainos yra net du su puse, tris kartus mažesnės nei to paties lygio projektuose Jūrmaloje. Kaip žinome, rusai visada rodė susidomėjimą Palanga. Tiesa, į ją važiuodavo tik atostogauti, o butus dėl gerų investavimo ir vizų gavimo sąlygų pirkdavo Latvijoje. Artėjantis vasaros sezonas parodys, kiek pokyčiai Latvijoje realiai turės įtakos mūsų pajūrio NT rinkai bei turizmui. 
Skaityti toliau
Faktoriai lemiantys gyvenamojo NT vertę

Faktoriai lemiantys gyvenamojo NT vertę

Renkantis gyvenamąjį NT svarbu ne tik kaina ir vieta, bet ir jo kokybė bei taikomos garantijos. Kokybe apibūdinama pastato būklė ir statyboms naudotos medžiagos. Todėl rekomenduojama būstą rinktis konsultuojantis su nepriklausomais specialistais, kurie galėtų įvertinti ir pasakyti, kiek reikės papildomų investicijų būsto kokybei išlaikyti ar pagerinti.  Gyvenamasis NT, kaip ir kiekvienas materialus turtas dėvisi ir reikalauja priežiūros. Kiekvieno gyvenamojo būsto „gyvavimo laiką“ iš esmės lemia keli faktoriai:  statybos kokybė inžineriniai sprendimai priežiūros forma ir kokybė. „Nesuklysiu pasakęs, kad nemažai įtakos daugiabučio „gyvavimo laikui“, ypač senesnės statybos, turi ir jo bendrija: efektyviai veikiančios bendrijos valdomą daugiabutį senesniuose rajonuose paprastai atskirsi plika akimi“, - sako D. Ringaitis.  „Re&Solution“ vertinimu, aukščiausi priežiūros ir remonto kaštai tenka individualių namų savininkams, nes kaštai neišdalijami, be to, tenka rūpintis ir visa sklypo teritorija. Dažnai šiuo atveju individualūs sprendimai priklauso nuo inžinerinės infrastruktūros, jos priežiūros. Todėl ateityje tai bus pagrindiniai namą ir kotedžą palydintys atributai. Bendrasavininkams, gyvenantiems daugiabučiuose ar kotedžuose, remontuoti bendras erdves tenka dažniau, tačiau jie dalinasi ir remonto bei priežiūros kaštus.  D. Ringaičio manymu, būtent todėl inžineriniai sprendimai, lemiantys būsto priežiūrą ir išlaikymą, turi vis daugiau reikšmės renkantis būstą – juos įvertina apie 90 proc. pirkėjų. Atitinkamai didesnį dėmesį moderniems inžineriniams sprendimams turėtų skirti ir vystytojai, nes augant naujų butų pasiūlai Vilniaus centre tai būtų svarbus konkurencinis pranašumas.     „Numatyti ilgalaikę būsto kainos tendenciją galima, tik įvertinus aibę įtakos faktorių, lemiančių konkretaus būsto vertę: nuo kriminogeninės padėties rajone iki naujai nutiesto kelio. Tarkime, laiptinės remontas ar šlagbaumo įrengimas prie įvažiavimo kainuos vieną kitą tūkstantį eurų, tačiau buto vertę pakels gal net dešimčia eurų.“ – sako Darius.
Skaityti toliau
Verta žinoti: būstas kaip investicija

Verta žinoti: būstas kaip investicija

Nekilnojamojo turto konsultacijų kompanijos „Re&Solution” gyvenamojo NT grupės vadovas, Darius Ringaitis pabrėžia, jog konsultuodami investicijų į būstą klausimais, „Re&Solution” ekspertai vadovaujasi taisykle, jog į būstą investuoti reikėtų tik, jei jis reikalingas, ir naudotis atsakingo skolinimosi taisyklėmis. “Mes už tvarią rinką, - sako Darius ir tuo pačiu juokauja, kad Lietuvoje ekspertų, žinančių garantuotus būdus, kaip uždirbti iš NT, yra maždaug tiek pat, kiek ir krepšinio žinovų.  „Iki 2008-ųjų kone kas antras uždirbantis vilnietis buvo pasišovęs susikrauti turtus iš butų, pirktų už pigias paskolas, tačiau dauguma investiciniais tikslais būstą perkančių pirkėjų kartoja tas pačias klaidas: neįvertina paskolos įmokų pokyčių, pajamas skaičiuoja kaip pelną, pamiršta nusidėvėjimą, o numatyti rinkos tendencijas po dešimties metų, deja, labai sudėtinga“, - sako Darius. „Nežinau tokio būsto objekto, kurio vertė ilgalaikėje perspektyvoje gali tik kilti: ji visada svyruos ir priklausys nuo aibės įvairių aplinkybių, pradedant ekonominėmis ir demografinėmis, baigiant subjektyviais faktoriais“, - sako jis. Todėl svarstantiems būstą kaip investiciją, D. Ringaitis pirmiausiai kviečia pasikonsultuoti ir tada įvertina galimą investicijų grąžą.  Esant rinkos pokyčiams Perkant gyvenamąjį NT kaip investiciją visada reikia įvertinti „kas, jeigu...“. Galbūt pirkėjas ateityje neturės galimybės išlaikyti įsigytą turtą arba norės jį pakeisti kitu, todėl jis turi būti tikras turto likvidumu ir įvertinti riziką esant rinkos pokyčiams. „2008-ųjų ekonominis nuosmukis parodė, kad visi gyvenamojo NT negali turėti vienodą jautrumą rinkos pokyčiams, t.y., turėti vienodą likvidumą bei kainos kritimo intervalą. Lygiai taip pat negalima lyginti to paties tipo būsto tarpusavyje, jei jie skirtingose vietose.“ – sako ekspertas. Kalbant apie kainų svyravimą sunkmečiu, „Re&Solution” vertintų kiekvieną rajoną atskirai pagal tris kriterijus: būsto tipą, kainos pokyčio tikimybę bei likvidumą. „Kaip pavyzdį paimkime Žvėryno rajoną Vilniuje, kur turime daugiausiai skirtingų būsto tipų vienoje vietoje. Tikėtina, kad labiausiai svyruotų nedidelių, iki 60 kv. m, butų kainos, tačiau jų likvidumas - geriausias. Mažiausiai jautrūs rinkos pokyčiams būtų individualūs namai: tvarioje rinkoje jų kainos stabilios ir pakankamai geras likvidumas.“ – komentuoja Darius. Apibendrinant galima sakyti, kad jautriausiai į rinkos pokyčius reaguoja ir yra dinamiškiausias – nedidelių butų segmentas. Pasak D. Ringaičio, jį, kaip investiciją, dažniausiai renkasi nuosavą būstą jau turintys gyventojai. 
Skaityti toliau
2015 būsto rinkoje sandorių mažės, kainos šiek tiek augs

2015 būsto rinkoje sandorių mažės, kainos šiek tiek augs

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Resolution advisers LT", rinkoje žinoma prekių ženklu „Newsec", sako, kad Vilniuje kitąmet galėtų būti sudaryta apie 1,8-2,4 tūkst. naujų butų sandorių, tad plėtotojams verta žvalgytis investicijų ir kituose miestuose. „Butai paklausūs ir toliau išliks Vilniaus rinkoje, tačiau neblogos perspektyvos pradėti projektus yra Klaipėdoje bei Kaune. Plėtotojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos du miestus ir perskaičiuoti savo prioritetus, skirdami dalį resursų ne sostinės rinkai bei gal pradėti po keletą bandomųjų projektų, kurių plėtojimas galimas etapais", - tvirtina M. Kulbokas "Newsec" Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos regionui.  Anot „Newsec“ analitikų, kitąmet butų kainos skirtinguose Lietuvos miestuose bendrai per 2015 metus turėtų išlikti nepakitusios, tačiau M. Kulboko teigimu, sostinėje butų kainos turėtų augti 3-6 proc.  „Tokias tendencijas matome iš išankstinių sutarčių. Naujos statybos apimtys ir išankstiniai šių metų pardavimai darys įtaką 2015 metų kainų vidurkiui. Be to, daugėja projektų Vilniaus centre ir šalia jo, kuriuose kainos neabejotinai didesnės. Pagal preliminarius pardavimus beveik visuose projektuose pardavimai viršija lūkesčius, todėl išsilaikys kainų augimo tendencija. Antrinėje rinkoje didelių pokyčių nenusimato, nes šiandien paklausi butų nuoma bus senesnės statybos būstų paklausos variklis", - teigia jis. Anot „Newsec" analitiko, bendroms butų kainų tendencijoms kitąmet įtakos turės įtempta geopolitnė situacija. „Nuolat bus eskaluojamos su tuo susijusios grėsmės, o tai neabejotinai turės poveikį vartojimui", - aiškina jis.
Skaityti toliau
NT plėtotojai sugužėjo į prestižinį Užupį

NT plėtotojai sugužėjo į prestižinį Užupį

„Užupis seniai tapo traukos centru. Manau, čia nėra staigmenos – tiesiog atėjo tinkamas laikas pradėti projektus. Finansiškai pajėgūs ir patyrę NT vystytojai apčiuopė paklausą šiame bohemiškame Vilniaus rajone ir nusipirko sklypų ar projektų, kurie seniau priklausė savininkams, nesusijusiems su NT plėtra“, – aiškina Darius Ringaitis, „Resolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas. Plačiau skaitykite www.vz.lt 
Skaityti toliau
Energinės klasės ribojimai NT kainų neišaugins

Energinės klasės ribojimai NT kainų neišaugins

Šalies nekilnojamojo turto plėtotojai teigia, kad techninis reikalavimas nuo 2016 metų statyti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės pastatus, jų statybos kaštus gali išauginti iki 15 proc., tad atitinkamai didinti ir naujos statybos būsto pasiūlos kainas. Vis dėlto, įžvelgti prielaidų naujos statybos būsto kainų augimui ateityje būtų sunku. Turėtų kartotis 2013-ųjų situacija, kai plėtotojai skubėjo gauti statybos leidimų žemesnės energetinės klasės pastatams. Pirmiausia reikia pastebėti, kad nors šių metų antroje pusėje naujos statybos butų pardavimai Vilniuje stabilizavosi, naujų projektų skaičius rinkoje ir toliau sparčiai pildėsi. Tai signalizuoja apie naujų butų vidutinės kainos augimo tempų mažėjimą ar stabilizaciją artimiausiu metu. Šiemet sparčiai augęs neparduotų butų skaičius Vilniuje ženkliai nesumažės ir 2015 metais, nes pardavimai yra gerokai sulėtėję. Būtent dėl šios priežasties kitais metais plėtotojai turėtų lėtinti ir naujų daugiabučių statybos tempus, kurie šiuo metu yra labai spartūs. Atsižvelgus į šias prielaidas, galima prognozuoti, kad kitąmet naujos statybos butų vidutinės kainos Vilniuje turėtų išlikti stabilios arba augti ne daugiau infliacijos lygio. Prielaidos kainų augimui 2015 metais galėtų būti nebent išorinės arba teisinės – Lietuvoje nuo 2016 metų bus išduodami statybos leidimai tik ne žemesnės nei A klasės energetinio efektyvumo pastatams, kurių statyba yra gerokai brangesnė už šiuo metu leidžiamų statyti ir rinkoje dominuojančių B klasės daugiabučių, tad ir pardavimo kaina atitinkamai 10–20% didesnė. Vis dėlto, prognozuojame, kad kitąmet plėtotojai skubės gauti daugiau statybos leidimų B energetinės klasės daugiabučiams, kuriuos galės statyti ir 2016 metais bei vėliau. Panaši situacija buvo ir 2013 metais, kuomet ketvirtadaliu augo išduodamų statybos leidimų skaičius. Tai atspindėjo nuo 2014 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojusį draudimą plėtoti žemesnės nei B klasės energetinio efektyvumo pastatus. Todėl ir 2015 metais tikėtina, kad statybos leidimų išdavimo tempai sparčiai augs, nes plėtotojai sieks užsitikrinti galimybę ir ateityje statyti B klasės daugiabučius. Kaip patvirtina advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė, „Raidla Lejins & Norcous“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros departamento vadovė, su iki 2016 metų gautais statybos leidimais žemėsnės energinės klasės daugiabučius plėtotojai galės statyti neribotą laiką. „Teisės aktų nuostatos, įpareigojančios nuo 2016 metų statyti ne mažesnės nei A naudingumo klasės pastatus yra siejamos būtent su statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu (arba statybos darbų pradžia, jei statybai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas). Reglamentas nenurodo jokių atvejų, kada būtų privaloma pakeisti pastato projektinę dokumentaciją (numatyti aukštesnę energinio naudingumo klasę), jei šios pagrindu jau yra išduotas galiojantis statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2014 metų šalyje įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija panaikino statybą leidžiančių dokumentų galiojimo terminus, t. y. dabar jie galioja neterminuotai“, – sako p. Oliškevičiūtė-Cicėnienė. Prognozuojame, kad šiemet Lietuvoje iš viso turėtų būti išduoti 5900 statybos leidimai naujiems gyvenamiesiems pastatams, kitąmet šis skaičius turėtų išaugti iki 7100, o 2016 metais – gerokai sumažėti iki 6100. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais išduotas 6571 toks leidimas, o 2012 metais – 5378.  
Skaityti toliau
Kaip atpažinti gerą brokerį?

Kaip atpažinti gerą brokerį?

Vienas iš svarbiausių finansinių sprendimų Jūsų gyvenime yra nekilnojamojo turto įsigyjimas ar pardavimas. Todėl ir Jūsų lūkesčiai renkantis NT partnerį yra be abejonės dideli. Norite priimti patį geriausią sprendimą? Visų pirma turite žinoti, kas yra geras brokeris ir kam jis reikalingas. Geras NT brokeris Jums duos ne tik unikalių įžvalgų, bet ir pasiūlys pačius geriausius sprendimus būtent Jums. Į ką reikia atkreipti dėmesį: Visų pirmą, rekomenduojame atsižvelgti į tai, kaip brokeris bendrauja, atrodo ir kalba, kiek laiko skiria Jums. Geras NT brokeris atrodo tvarkingai, maloniai bendrauja, puiku, jei turi gerų atsiliepimų ar rekomendacijų. Prieš priimdami sprendimą su kuo bendradarbiauti, taip pat atkreipkite dėmesį  į brokerio darbo patirtį. Neretai pasitaiko brokerių, kurie stokoja verslo etikos žinių, bendro supratimo apie teikiamą paslaugą ar rinką bei sandorio sudarymo procesus – jie tiesiog siekia gauti procentus už atvestą klientą. Todėl, jei ieškote brokerio, kuris padėtų Jums parduoti objektą, atkreipkite dėmesį, kiek sandorių jis yra įvykdęs. Taip pat išsiaiškinkite, ar brokeris tikrai žino, kaip sandorį įvykdyti nuo pradžios iki pabaigos: kokių dokumentų reikia sandoriui įvykdyti, kokios reikalingos procedūros konkretiems atvejams, kokie yra tam tikrų procesų terminai. Geras NT brokeris turi padėti sutvarkyti sandoriui reikalingus dokumentus, atsakyti ar bent rekomenduoti į ką kreiptis, dėl Jums kylančių teisinių ar mokestinių klausimų su parduodamu turtu. Geras NT brokeris dirba gerai, jei jis turi iki 30 objektų. Jei dirba su daugiau objektų, tik parodo, kiek laiko jis gali skirti Jums ir kiek jis gali žinoti apie parduodamą objektą. Dažnu atveju brokeris, turėdamas labai daug objektų, negali gerai prisiminti kiekvieno būsto. Pasitaiko, kad brokeris net pardavinėja objektą jo nematęs: pateikia klaidinančią, netikslią informaciją, neprofesionalias nuotraukas ar objekto planus. Įsivaizduokite, kiek toks brokeris galėtų skirti Jums laiko arba koks būtų Jūsų sprendimas gavus teisingą informaciją? Geras NT brokeris turi skirti Jums pakankamai laiko: išklausyti, kodėl norite parduoti ar įsigyti būstą, pasišnekėti apie situaciją, pasiūlyti palankiausius Jums sprendimus. Na ir‚ žinoma, atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus bei patarti. Jei brokeris nepasiūlo pasirašyti bendradarbiavimo sutarties – tai taip pat nerimą keliantis ženklas. Tai dažniausiai reiškia, kad jis vengia Jums įsipareigoti, galbūt atstovauja kitą sandorio šalį ar laviruoja tarp interesų, nežiūri rimtai į savo darbą ir nevertina Jūsų kaip kliento. Klaidinga manyti, kad kuo daugiau NT brokerių pardavinėja Jūsų turtą – vadinasi, parduosite jį greičiau. Dažnu atveju, tai tik reiškia dar vieną „chaosą“ ir vidinę brokerių konkurenciją, kurioje vienintelis nukentėjęs (beveik visuomet mažesnė pardavimo kaina) būsite Jūs. Su vienu objektu turi dirbti vienas brokeris, kuris vėliau rūpinasi bendradarbiavimu ir komunikacija su kitais brokeriais. Taigi, prieš nusprendžiant su kuo bendradarbiauti, patariame pirmiau susitikti, pasikalbėti. Jūsų pareiga skirti laiko ir susirasti atsakingą NT brokerį, kuris bus Jūsų asmeninis patarėjas šioje srityje. Sėkmingas NT sandoris, tai kaip orkestro atliekamas muzikinis kūrinys. Jeigu dirigentas geras – miela ausims, jei jis prastas – orkestras skamba jau nebe taip gerai, tiesa? O jei dirigento nėra arba jų daugiau nei vienas? Lieka tik „chaosas“... Darius Ringaitis Gyvenamojo NT skyriaus vadovas Mob. +370  611 11588 d.ringaitis@resolution.lt            
Skaityti toliau
Euro įvedimas Lietuvoje atkreipė emigrantų dėmesį

Euro įvedimas Lietuvoje atkreipė emigrantų dėmesį

2014 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje nuo kitų metų sausio yra įvedamas euras - tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiemet į šalį atkeliavo daugiau perlaidų iš užsienio, ir, atitinkamai, buvo nupirkta daugiau butų, namų bei žemės. Manoma, kad šiemet užsienyje dirbantys šeimos nariai artimiesiems Lietuvoje perves apie 6 mlrd. litų, viliamasi, kad kitąmet perlaidos nesumenks. DELFI primena, kad Lietuvos banko duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt. Taigi vien per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atkeliavo 0,5 mlrd. Lt daugiau pinigų nei pernai. Vyriausias „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas dėsto, kad gausesnių perlaidų į Lietuvą buvo dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT). DELFI primena, kad itin sparčiai NT pardavimai Lietuvoje augo šiemet pirmąjį pusmetį: butų pardavimo tempai Vilniuje priartėjo prie iki krizinių 2008-ųjų m. rezultatų „Kai buvo aiškinamasi, kodėl šiemet rekordiškai išaugo perlaidų kiekis Lietuvoje, manau, ne dėl gausesnės paramos Lietuvoje likusiems tėvams, vaikams ar antrosioms pusėms, bet dėl investicijų, iš esmės – didžioji dalis pinigų buvo nukreipta į nekilnojamąjį turtą“, - kalbėjo Ž. Mauricas. Pasak jo, galima pasidžiaugti tendencija, kad užsienyje gyvenantys lietuviai perka turto Lietuvoje – tai rodo, kad jie mato ateitį Lietuvoje, planuoja čia grįžti. „Reikia suvokti naujas realijas: jei prieš 5-10 metų žmonių išvykimą gyventi ir dirbti kitur buvo galima įvardyti kaip emigraciją, dabar tai - laisvas darbo jėgos judėjimas ir kone kiekvienas Lietuvos gyventojas turi bent vieną pažįstamą ar giminės narį, kuris yra išvykęs. Tai – ta pati ekonominė erdvė, ta pati darbo rinka“, - komentavo Ž. Mauricas. Atitinkamai tai reiškia, kad išvykusieji gali apsispręsti grįžti ir tai daro Lietuvoje pirkdami turto. NT bendrovės „Resolution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis komentuoja, kad specialistai taip pat pastebėjo didesnį emigrantų susidomėjimą Lietuvoje parduodamu NT. „Emigrantai nuolat save mato tik kaip laikinus kitos šalies gyventojus, kol turi darbą, todėl likę ryšiai su Lietuva nenutraukiami. Natūralu, gerėjant šalies ekonominiam įvaizdžiui ir mažėjant nedarbui, visi puoselėja daugiau minčių grįžti į Lietuvą, todėl pasitaikius palankiai progai perka NT. Padidėjus bendram aktyvumui ir sandorių skaičiui NT rinkoje, natūraliai didesnę dalį sudaro ir emigrantų investicijos. Šios investicijos nebūtinai yra tik į gyvenamąjį segmentą, perkami ir žemės sklypai, taip pat ir tinkami vykdyti žemės ūkio veiklai“, - dėstė specialistas. Pasak jo, gausesnius NT įsigijimus galima sieti ir su euro įvedimu, ir su dalimi neapskaitytų šešėlinės ekonomikos pinigų. „Viena iš priežasčių, skatinanti investuoti gimtinėje, yra savo tolimesnio gyvenimo susiejimas su Lietuva. Svetur gerai, bet namuose visada geriausia. Šis principas akivaizdžiai veikia emigrantus, - kalbėjo D. Ringaitis. - Dažniausiai užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai investuoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tai - įrengti ir baigti projektai, mažesniuose miesteliuose daugiausia jų dėmesį traukia namai ir žemės sklypai statyboms.“ DELFI
Skaityti toliau
Pasiūlė sprendimą norintiems brangiau parduoti butus

Pasiūlė sprendimą norintiems brangiau parduoti butus

2014 m. lapkričio 20 d. Po daugiabučio renovacijos ne tik sumažėja sąskaitos už šildymą, bet pakyla ir butų vertė. Žmonės, nenorintys gyventi senos statybos namuose, bet neišgalintys įsigyti naujos statybos būsto, noriai renkasi butus modernizuotuose daugiabučiuose. Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Audrius Šešplaukis, pats gyvenantis renovuotame daugiabutyje, sako, kad netrūksta tokių, kurie norėtų įsigyti būstą jo name, tačiau niekas iš kaimynų kol kas nesirengia jų pardavinėti. A. Šešplaukio teigimu, butų vertė po renovacijos išauga, o kiek vertė kyla, priklauso nuo modernizacijos. Jei buvo atlikta pilna namo renovacija – apšiltintos ne tik sienos ir stogas, bet pakeista ir visa šildymo sistema – buto vertė gali pakilti iki 30 proc., jei atlikta tik dalinė modernizacija, tuomet kainos išauga 10-15 proc. „Buto vertė, be abejo, priklauso ir nuo to, kokiame miesto rajone yra namas, kaip pats butas yra įrengtas. Renovuotas butas yra tarpinis variantas tarp senos statybos buto ir naujos statybos buto“, - sako A. Šešplaukis. Įmonės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka įsitikinęs, kad po daugiabučio renovacijos butų vertė pakyla nuo 10 iki 20 proc. Jis pastebėjo, kad Vilniuje butų modernizuotose daugiabučiuose paklausa yra didelė. Tokie butai būna greitai išgraibstomi. „Ir paklausa, ir renovuotų butų likvidumas, kitaip tariant, galimybė juos vėliau greitai parduoti už įsigijimo kainą, natūraliai yra didesni. Pirkėjai butų renovuotuose namuose ieško vis dažniau“, - sako nekilnojamojo turto specialistas. Įmonės „Re&solution“ Gyvenamojo nekilnojamojo turto grupės vadovas Darius Ringaitis įsitikinęs, kad skelbimų apie renovuotuose daugiabučiuose parduodamus butus yra nedaug dėl to, kad žmonės ir priima sprendimą modernizuoti daugiabutį dėl to, kad patys mato perspektyvą jame gyventi artimiausioje ateityje. „Pardavimų rinkoje butų renovuotuose namuose atsiranda labai nedaug ir jie yra paklausiausi. Renovuoto daugiabučio efektas matuojamas ne tik galimai pakilusia turto kaina, bet ir kitais privalumais, kurie daro įtaką turto vertei, pavyzdžiui, sumažėję komunaliniai mokesčiai, vizualiai pirkėjui renovuotas namas atrodo patraukliau, bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriai, langai) atrodo moderniai. Visi šie faktai leidžia tikėtis didesnės kainos parduodant“, - sako specialistas. DELFI
Skaityti toliau
NT rinkoje - lūžis

NT rinkoje - lūžis

2014 m. rugsėjo 8 d. Šiemet rugpjūtį gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka sparčiai smuko: daugiau nei pusantrų metų trukęs pardavimų augimas baigėsi, rodo Registrų centro duomenys. NT specialistai paaiškina, jog atsirūgo šiemet pavasarį fiksuotas pardavimų šuolis - turto nusipirko ir tie, kuriems reikėjo, ir tie, kurie dvejojo. Rugpjūtį visoje Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 m. sausio, jų per mėnesį parduota 780, ir tai yra 11 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Iki šių metų rugpjūčio kas mėnesį individualių namų pardavimai nors ir pamažu, bet augo. Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 m. rugsėjo. Šių metų paskutinį vasaros mėnesį parduoti 2 454 butai, o tai yra 6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. „Tai nėra pirmas toks butų ir apskritai būsto pardavimų smukimas, tačiau jis ypatingas tuo, kad pastaruosius trejus metus Lietuvos NT rinka pasižymėjo dideliu optimizmu, t.y. nuolat ir sparčiai augusiu parduotų būstų skaičiumi, šiemet priartėjusiu prie ikikrizinių aukštumų“, - specialiai DELFI prašymu pateiktus duomenis komentavo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius. Toks pokytis rinkoje gali būti paaiškinamas dvejopai: arba netipiškai ryškiu sezoniškumu, kuris bus kompensuotas kitais mėnesiais, arba išsikvėpusiu rinkos dalyvių optimizmu. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas sako, jog šiemet turėjusį vykti pardavimų augimą jau „suvalgė“ žmonių baimės: pirkėjai suskubo apsipirkti pavasarį. „Mūsų specialistų vertinimų, šiemet išskirtiniais mėnesiais buvo kovas – birželis, tada buvo investuojama daugiausiai sukauptų grynųjų pinigų. Sunku įvertinti, ar tai - šešėliniai pinigai, ar sunkiai uždirbti, bet nelaikyti bankuose, tačiau tuo metu gana aktyviai buvo kalbama apie euro įtaką NT kainoms. Patvirtintus oficialų lito ir euro keitimo kursą, visi mitai išnyko, dėl to, manau, pasikeitė ir žmonių elgesys, kuris dabar atitinka ilgalaikes rinkos tendencijas“, - sako jis. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas vardija, jog rugpjūčio rezultatams įtakos turėjo ir daugiau veiksnių. „Rugpjūčio statistiką reikėtų vertinti kaip rezultatų kompleksą: po ilgos krizės ir diržų veržimo politikos, visi taupėme, o kai prieš metus įmonės ir gyventojai pajuto, kad turi daugiau pinigų, pagerėjo jų lūkesčiai ir padidėjo investicijos į NT. Be to, padaugėjo jaunų žmonių, gavusių darbo užsienio bendrovėse ir ėmusių būsto paskolas, ypatingai Vilniuje. Dabar, manau, pajutome, kad baigėsi užsienio bendrovių vykdoma darbuotojų paieška, euro įvedimui taip pat pasiruošta, tad nepuolama investuoti į NT“, - komentuoja D. Gedvilas. Dar viena priežastis, paskatinusi investuoti į NT, yra palyginti nedidelės indėlių palūkanos. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėlių portfelis pamažu traukiasi. Šiemet liepą jis sudarė 28,36 mlrd. Lt, kai pernai tuo pat metu – 30,36 mlrd. Lt. Blogiausia, kas nutiks statytojams: teks mažinti kainas Jei šių metų NT pardavimo statistika toliau rodys sumenkusį gyventojų susidomėjimą šiuo turtu, NT statytojų gali laukti liūdnos dienos, nes už pastatytus, bet neparduotus butus bei namus reikės mokėti NT mokestį. Atitinkamai, tai reikštų neplanuotas išlaidas ir spaudimą mažinti kainas. Pusę lupų butų NT specialistai užsimena, kad butų rezervacijos vyksta vangiau, tačiau tai patvirtinti vengia. „Reikėtų kalbėti ne puse lūpų, o pilna burna: kai po krizės NT rinka ėmė stabilizuotis, 2012 -2013 m. plėtotojai sakydavo, mes per mėnesį parduodame 5 butus ir tai buvo geras rezultatas. Pastaruoju metu jie parduodavo po 15 butų iš to paties projekto, tad akivaizdu, kad tiek užaugus, o vėliau vėl apimtims sumažėjus, kyla noras susimąstyti, kas gi atsitiko. Aš tai aiškinu paprastai, žmonės, kurie skubėjo apsipirkti, tai padarė“, - paaiškina M. Kulbokas. Pasak jo, naujai pastatytų butų rezervacijų gali mažėti ir dėl didėjančios konkurencijos: ypač Vilniuje padaugėjo naujų NT projektų. Kai daugiau projektų, atitinkamai, kiekvienas jų sulaukia mažiau pirkėjų. Bendrovės „Newsec“ duomenimis, sostinėje išplėtotuose projektuose yra daugiau nei 500 neparduotų butų, plėtojamuose projektuose - dar apie 2,5 tūkst. „Šiems butams parduoti reikės apie 1,5 metų, kai naujai ruošiamuose projektuose planuojama pastatyti dar apie 2,7 tūkst. butų, - skaičiuoja M. Kulbokas. - Dabar reikia labai atidžiai vertinti, ką ir kur statyti. Išskirčiau du plėtotojų tipus: vieni yra profesionalūs, iš kurių nei pusę lūpų, nei pilna burna neišgirsite panikos elemento, nes jie patys deklaravo, kad prieš pusmetį rinkoje buvo nenormali situacija, kiti yra pirmojo projekto plėtotojai, čia matyčiau daugiau pavojaus.“ Specialistas mano, kad Vilniuje yra 10-15 padidintos rizikos projektų. Iš viso sostinėje vykdomi 33 NT projektai. Tokią nuomonę patvirtina „Resolution“ gyvenamojo nekilnojamojo turto grupės vadovas Darius Ringaitis: „Manau, kad apie 30 proc. Vilniuje vykdomų projektų gali būti neužbaigti arba baigti nesėkmingai“. Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas ramina, jog nerimo dėl neparduotų butų yra visuomet, tačiau verslo rizikos yra įvertintos. „Paprastai NT projektai yra vykdomi su bankiniais resursais, tad tiek statytojai, tiek bankai yra pasimokę. Manau, kad skaudžių pamokų nebus. Baimių ar rizikų yra visuomet: galima politinė krizė ar energetinis šokas, kai žmonės ims keltis iš didelių butų į mažesnius, nes negalės sumokėti šildymo sąskaitų. Abejoju, kad net ir pačiu blogiausiu atveju NT krizė galėtų pasikartoti“, - teigė jis. Panašios pozicijos laikosi ir Registrų centro analitikai. „Turimi duomenys leidžia pakankamai užtikrintai teigti, jog žemų NT kainų medžiotojai net ir pesimistiškiausio scenarijaus išsipildymo atveju neturėtų tikėtis žymaus būsto kainų smukimo. Pesimistinėmis prognozėmis grindžiami būsto kainų raidos scenarijai numato trumpalaikius kainų svyravimus, tačiau kur kas labiau tikėtinas pakankamai stabilių kainų ir pastebimai mažesnės pasiūlos scenarijus, iš kurio pirkėjai vargu ar laimėtų“, - komentavo A. Petrošius. NT specialistai ragina atidžiai stebėti artimiausių mėnesių NT rinką ir tolesnes prognozes grįsti sandorių duomenimis, o ne baimėmis. DELFI
Skaityti toliau
Kas vyksta su prestižiškiausiu sostinės rajonu?

Kas vyksta su prestižiškiausiu sostinės rajonu?

2014 m. gegužės 26 d. Milijonierių rojumi vadinamuose Valakampiuose laukiama daugybės naujakurių. Ant pardavimų lentynos – dešimtys pasiūlymų apsigyventi šiame prestižiniame rajone. Tačiau ar šis Vilniaus pakraštyje esantis rajonas vis dar taip pat vilioja turtuolius? Nekilnojamo turto pardavimų portale Aruodas.lt šiuo metu siūloma įsigyti daugiau nei 100 sklypų Valakampių apylinkėse. Sklypai suformuoti ir atokesnėse rajono vietose ir prie pat upės Turniškių g. Aro kaina čia svyruoja iki 200 tūkst. Lt. Portale taip pat galima pasižiūrėti 67 parduodamų namų nuotraukas. Tačiau nekilnojamo turto specialistai teigia, kad pasiūlymų gali būti ir daugiau, nes ne visi prestižinės klasės namai patenka į skelbimų lentas. Miesto plėtrą pastebi centre „Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis teigė pastebėjęs, kad kol Vilniaus centre nebuvo siūloma daug projektų, žmonės net nepagalvodavo, kad nori gyventi centre. „Dabar centro pilkosios teritorijos Vilniuje virsta gyvenamaisiais būstais. Atsiranda paklausa ir pradedama galvoti“, - kalbėjo jis. Pats NT specialistas skaičiuoja, kad Valakampiuose šiuo metu galėtų būti pardavinėjama apie 200 sklypų. Arti upės – apie 60. „Sandoriai yra viena, bet pasiūla – kita. Kai viską suvedi, tai sandorių nėra daug, nes kaina pakankamai aukšta, bet pasiūla yra grėsminga“, - kalbėjo D. Ringaitis. „Re&Solution” analitikas teigė tikintis, kad Valakampių prestižiškumas buvo tik mitas, kuris laikui bėgant šiek tiek subliuško. „Dar vienas iš prestiziškumo mitų, kad ten gyventi prestižiška, bet laikui bėgant viskas išsiniveliuoja, - teigė jis. - Visada yra gerai, kol neatsiranda geriau. Kol nieko rinkoje nebuvo adekvataus, buvo gerai, o dabar ir pačiame mieste yra gerų projektų“. D. Ringaitis teigė pastebintis, kad miesto plėtra spartėja pačiame mieste, o ne jo pakraštyje ar užmiestyje. Tai skatina ir faktas, kad užmiestyje ar miesto pakraštyje turtas yra mažiau likvidus nei centre. Plačiau skaitykite: delfi.lt  
Skaityti toliau