Prabangos mėgėjai siaučia: perka nė nematę

2015 m. spalio 15 d.

Prabangaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje susidaręs trūkumas jau smogia kitu galu: pirkėjai prabangų būstą šiemet perka iš brėžinių kur kas sparčiau nei pernai.

„Prabangaus būsto segmentas labiausiai savo aktyvumu išsiskiria tik sostinėje. Taip jau susiklostė, kad kelerius metus nuo praėjusios krizės pabaigos šis segmentas merdėjo – vystytojai mažai investavo į naujus projektus, o likučių pardavimai buvo labai vangūs, tačiau įvyko staigus šio segmento atsigavimas“, - DELFI situaciją komentavo „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Bendrovės duomenimis, prabangaus NT rinkoje pirmasis pardavimų šuolis įvyko pernai, tačiau šių metų duomenys patvirtina, kad įsitvirtino tendencija.

„Mūsų skaičiavimais, NT plėtotojai 2014 metais iš viso pardavė 147 butus prestižiniame segmente, iš kurių 110 buvo dar tik statomuose projektuose. Kitaip tariant 2014 metais apie 75 proc. naujos statybos prabangių butų buvo nupirkta iš brėžinių. Per aštuonis 2015 metų mėnesius NT plėtotojai iš viso pardavė 305 butus prestižiniame segmente, iš kurių 279 buvo dar tik statomuose projektuose, t. y. 2015 metais 91 proc. visų vystytojų pardavimų prabangių butų segmente sudarė butai brėžiniuose“, - pokyčius pastebi A. Antanavičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičus sako, kad NT statytojai pastebėjo didesnį prabangių būstų poreikį.

„Žmonės vystytojams sako, kad norėtų investuoti į prabangų butą, pirktų ir ne po vieną, jeigu tokių apskritai būtų. Dėl to atsiranda ir didesnė šių būstų pasiūla, tai patvirtina ir statybų suaktyvėjimas geruose sostinės rajonuose, pavyzdžiui, Užupyje ar Senamiestyje“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, dabar yra pasikeitusi pardavimų tendencija: jei anksčiau buvo sakoma, kad iš brėžinių greičiausiai nuperkami pigiausi ir mažiausi butai, dabar geriau perkami didesni, prabangesni ir aukščiau esantys butai, iš kurių atsiveria įspūdingi vaizdai.

„Pastebime ir kitą pasikeitimą: anksčiau vystytojai rizikuodavo statyti didesnius butus, dėl to numatydavo galimybę juos skaidyti į mažesnius. Dabar nėra reikalo taip elgtis, didesni butai nuperkami, net jeigu ir ne iš brėžinio“, - pasakojo M. Statulevičius.

Paklaustas, kas yra prabangių butų pirkėjai, jis vardijo, kad dažniausiai tai - gyvenimo sąlygas norintys pagerinti žmonės.

„Negalime sakyti, kad staiga atsirado turtingas luomas, kuris „šluoja“ prabangius butus, tad pirmiausia pirkėjais yra tie, kurie anksčiau gyveno, pavyzdžiui, individualiuose namuose, o dabar ieško sprendimo grįžti į miestą, bet nenori aukoti dalies komforto, kurį suteikia didesnės erdvės. Į tokius butus dairosi ir tie, kurie NT vertina kaip priemonę investicijai, šie būstai domina ir užsieniečius“, - vardijo M. Statulevičius.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis dėstė, kad dabar gerai uždirbantys žmonės nebijo investuoti savo uždirbtų ir skolintų pinigų į prabangų būstą, tiesa, paskolos imamos atsargiau, pasiliekant santaupų.

„Prabangius būstus linkusios pirkti ir šeimos, jei abu asmenys gerai uždirba. Tuomet jie gali sau leisti įsigyti brangesnį nei vidutinės klasės būstą, - mano pašnekovas. - Negaliu pasakyti, kad dabar visi būstai yra parduodami iš brėžinių, bet jei kalbame apie prabangius ir išskirtinius projektus, taip, iš tiesų geresni butai yra iš anksto rezervuojami, kad būtų užtikrinta galimybė jį įsigyti. Noriai perkami butai iš kurių atsiveria nuostabūs vaizdai, bet kalba eina apie pačius geriausius butus, puikiose Vilniaus vietose.“

Jis priminė, kad šiuo metu prabangių būstų dalis pardavimų statistikoje auga, tačiau sudėtinga prognozuoti, kiek ilgai tai tęsis.

„Mano supratimu, ir kitais metais neturėtų būti fiksuojamas nuosmukis“, - sakė S. Vagonis.

Bendrovės duomenimis, šiemet planuojama pastatyti 474 prestižinės klasės butus Vilniuje, kai pernai jų pastatyta 181. Prognozė 2016 - 2017 m. numato, kad jų bus statoma dar daugiau – dabar numanomos 499 butų statybos.

Taip pat pastebima, kad šiemet per tris ketvirčius statytojai pardavė daugiau prestižinės klasės būstų statomuose ir jau esančiuose projektuose, nei pernai per visus metus. Šiemet I-III ketv. parduoti 385 butai, pernai - 328 butai.

Norinčių pirkti dar yra

NT bendrovių ekspertai vertina, kad pirkėjų poreikiai dar nėra patenkinti, tad prabangių būstų statybos vyks ir toliau.

„Akivaizdu, kad per kelerius stagnacijos metus prestižiniame segmente susiformavo pasiūlos trūkumas ir tai lemia, kad jau kuris laikas Vilniuje išsilaiko geri prabangaus būsto pardavimai, o paklausa dar nėra patenkinta“, - mano A. Antanavičius.

Bendrovės „Inreal“ duomenimis, 2015 metų rugpjūtį vidutinė prestižinio segmento butų kaina siekė apie 2 390 eurų už kv. m, kai prieš metus tuo pat metu šio segmento vidutinis kainų lygis buvo apie 2 470 eurų už kv. m.

„Daugiausiai tokiam kainos pokyčiui įtakos turėjo sparčiai auganti pasiūla bei išaugusi konkurencija tarp vystytojų“, - kalbėjo A. Antanavičius.

NT bendrovės „Re&Solution” Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis taip pat laikosi nuomonės, kad prabangaus turto Vilniuje vis dar trūksta.

„Prabangesnio turto jau kelerius metus stinga, tai, pavyzdžiui, butai gerose Vilniaus vietose, kurių plotas yra didesnis nei 120 kv. m. Toks turtas yra retai parduodamas antrinėje rinkoje, o jei nori įsigyti prabangų būstą, bet jo nerandi metus ar ilgiau, būsi linkęs pirkti ir iš brėžinio, bet rinktis tai, ko nori“, - vardijo pašnekovas.

Pasak jo, dabar pirkimai iš brėžinių vyksta atsargiau ir nėra tokie impulsyvūs, kaip 2007-2008 metais.

„Dabar pirmiausiai yra pasirašoma būsto rezervacijos sutartis ir sumokama nedidelė įmoka. Kai prasideda statybos, įmoka padidėja iki 15 proc., o visas kitas mokėjimas vyksta užbaigus statybas, tad rizika nėra tokia didelė kaip atėjus ir sumokėjus visą sumą už turtą, kuris dar nepastatytas“, - paaiškino specialistas.

Jo nuomone, gerus NT pardavimus lemia ne tik pasiūlos stygius, bet ir palyginti palankus metas skolintis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. gyventojų yra įsikūrę nuosavame būste, likusieji – nuomojasi. Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau, atitinkamai: 19 ir 18 proc.
 

DELFI