NT pardavimai: rezultatas nustebino

2015 m. liepos 20 d.

Šiemet antrą ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) pardavimai buvo geresni nei tikėtasi ir nenuvylė šios srities specialistų. Jų nuomone, paaiškinimas paprastas: žmonių pajamos pamažu auga, tad auga ir NT rinka.

„Kalbant apie didmiesčius, mano nuomone, antras ketvirtis buvo netikėtai sėkmingas, nes birželio statistika buvo gerokai didesnė nei gegužės ir rinka po euro įvedimo įsisiūbuoja: antras ketvirtis nėra blogesnis nei tikėjomės. Žinoma, jis kiek blogesnis nei pernai tuo pat metu, bet tai – logiška. Šių metų rezultatas atitinka 2013 m. skaičius, kas, mano manymu, yra pakankamai logiška“, - DELFI komentavo NT įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jis abejojo, kad tam esminės įtakos yra padarė Atsakingojo skolinimo nuostatų griežtinamas.

„Ekonomika pamažu auga, tad ir būsto rinka toliau pamažu auga, o skolinimosi rodikliai yra išties geri“, - dėstė jis. Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis situaciją vertina kiek skeptiškiau: jo manymu šių metų antro ketvirčio rezultatas – atsitiktinumas, o ne tendencija. „Vertinant NT pardavimą šiemet antrą ketvirtį, manau, tiesiog sutapo, kad buvo baigti statyti keli gyvenamieji namai ir „sukrito“ pasirašytos notarinės sutartys, pagal ką Registrų centras ir mato sandorių augimą. Nemanau, kad buvo skubos pirkti NT, ar jis sparčiai brango“, - kalbėjo pašnekovas. Tačiau jis pritarė nuomonei, kad žmonės būstui skolinasi: su būsto paskola perkami tiek butai, tiek statomi namai. Kartu jis suabejojo, kad namų kainos mažėjo dėl augančios šešėlinės ekonomikos dalies.

„Manau, individualūs namai vidutiniškai atpigo, nes mažėja jų plotai: statomi kotedžai, keturbučiai. Dėl augančios šešėlinės dalies abejočiau, nes tie, kas perka namus, dažniausiai skolinasi iš banko, o iš banko nepasiskolinsi tiek pinigų, jei dalis pirkinio vertės – šešėlyje“, - sakė D. Ringaitis.

Visgi, pastaruoju metu NT specialistai pastebi, kad žmonės apie NT rinką išmano vis daugiau ir geriau vertina turtą, esantį kuo arčiau miesto centro.

Registrų centras skelbė, kad šiemet antrąjį ketvirtį buvo fiksuotas daugelio būsto rūšių vidutinės kainos padidėjimas, o prie netikėtų procesų priskyrė parduotų naujos statybos namų vidutinės kainos mažėjimą. Tai buvo paaiškinta, kaip galimas gilesnis šio rinkos segmento, kuriame veikia daug smulkių statytojų, pasitraukimas į šešėlį.

Bendrovės duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį naujos statybos butai Vilniuje pardavinėti už vidutinę 1 415 eurų kvadratinio metro kainą ir pastaruosius kelerius metus šių butų kainos sostinėje pamažu kilo. Sandoriuose vyraujanti vidutinė naujų butų kaina sostinėje šiuo metu yra 8,6 proc. didesnė nei pastarųjų penkerių metų šios rūšies turto kainų vidurkis.

Naujiems butams įsigyti skiriama lėšų dalis pastaraisiais mėnesiais siekė 15,1 proc. visų tuo laikotarpiui būstui pirkti šalyje išleistų lėšų.

Butai senesnės statybos daugiabučiuose namuose antrąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje pardavinėti kiek brangiau nei metų pradžioje. Vilniuje senesni butai kainavo vidutiniškai 1 155 eur/kv. m, o Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose – apie 640 Eur/kv. m.

Senesnės statybos butams antrąjį šių metų ketvirtį išleista 60,7 proc. visų šalyje būstui įsigyti skirtų lėšų.

DELFI