Gudrybė, kaip geriau parduoti mažą butą

2015 m. balandžio 7 d.

Lietuvoje butai pristatomi kambariais, bet Vakarų Europoje ir vis dažniau kaimyninėje Latvijoje – miegamaisiais. Skirtumas paprastas: vieno kambario butu galima vadinti ir studiją, ir vieno kambario butą, kuris turi atskirą virtuvę.

„Re/max Lietuva” regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas paaiškina, kad vertinant būstą vien miegamaisiais, studijos butu su vienu miegamuoju nepavadinsi: vienintelis kambarys yra ir svetaine su virtuve, ir miegamasis. „Sovietmečiu statyti daugiabučiai, kuriuose apie 20 kv. m kambariai pertvarkyti į nedidelius butukus su virtuvė ir tualetu bei vonia, yra priskiriami prie bendrabučio tipo, nes paprastai jie koridoriaus gale turi bendras patalpas“, - kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad ir jų vieno miegamojo butais nepavadinsi.

Įdomu tai, kad Lietuvoje sovietiniais metais statyti vieno kambario butai, kuriuos galima vadinti vieno miegamojo būstais, dabar virsta dviejų kambarių butais. „Tie 1 kambario butai, kurie turėjo atskirą virtuvę ir kambarį, dabar yra perdaromi į dviejų kambarių būstus: vietoje virtuvės – miegamasis, o virtuvė perkeliama į kambarį ir tampa sujungta su svetaine“, - pastebi Ž. Galeckas. Pasak jo, mažos virtuvės yra nepraktiškos, nes didelė dalis gyvenimo vyksta būtent jose: ateina draugai, gaminamas maistas, kalbamasi, žiūrimas televizorius. „Mažame bute turėti atskirą virtuvę ir į ją eiti kaip į sandėliuką padaryti valgyti ir po to išeiti yra labai nepraktiška. Be to, niekas nenori kloti lovų kiekvieną vakarą, taigi, atskiras miegamasis yra labai į naudą“, - kalbėjo Ž. Galeckas.

Vienur matuojama kambariais, kitur - miegamaisiais: kodėl

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos specialistai paaiškina, kodėl Lietuvoje susiklostė tradicija turtą skaičiuoti kambariais, kai Vakaruose – miegamaisiais.
„Lietuvoje yra tokia tradicija, galima rasti skelbimų, kur miegamoji vieta – ir virtuvėje, atrodytų, nėra prasmės vardyti miegamuosius, nes ir virtuvėje gali miegoti. Užsienyje vieni kambariai yra miegamieji, kiti tokios funkcijos neturi“, - paaiškina NT bendrovės „Newsec Baltics“ Baltijos šalių rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje tradicija, kad kiekvienas kambarys gali būti miegamasis įsitvirtino sovietmečiu.

„Manau, skaičiavimas kambariais yra iš nepritekliaus. Latvijoje jau dažnai pabrėžiama, kiek bute ar name miegamųjų kambarių, Estijoje skaičiuojama ir taip, ir taip, bet dažniausiai, kai įvardijamas miegamųjų skaičius, tikimasi, kad kartu dar yra svetainė ir virtuvė“, - kalbėjo specialistas. Ž. Galeckas dėsto, kad sovietmečiu didžioji dalis Lietuvoje statytų butų buvo standartiniai ir tokio dalyko, kaip su virtuve sujungta svetainė nebuvo, todėl skaičiuojama kambariais. „Užsienyje skaičiavimas miegamaisiais, manau, pradėtas dėl nestandartinių būstų ir jų dvariškų elementų, kai yra ne tik miegamasis, bet ir didysis miegamasis („master bedroom“ - angl.), Lietuvoje naujos statybos būstuose jis vadinamas tėvų miegamuoju, arba prancūziškasis en suite, kai turimas omenyje miegamasis, su atskirus vonios kambariu. Atitinkamai kiti kambariai yra skirti vaikams, svečiams, darbui ar skaitymui ir tiksliau atspindi būsto pobūdį. Lietuvoje nuo senų laikų: 1 kambarys, 2 kambariai ir viskas standartiškai“, - dėstė pašnekovas. Pasak jo, dabar ir Lietuvoje būsto aprašymuose yra išskiriama, kur tėvų miegamasis, vaikų miegamieji, gyvenamasis ar darbo kambarys.

Bendrovės „ReSolution“ Gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis mano, kad Lietuvoje pradėjus butus vertinti pagal miegamųjų kiekį kiltų chaosas. „Yra tokios tradicijos: jeigu yra vieno kambario butas, tai reiškia, kad jame yra ir miegamasis, ir svetainė, ir virtuvė. Pas mus sakyti, kad butas yra vieno miegamojo – neįprasta“, - kalbėjo jis. Pasak jo, įdomu tai, kad didesnė virtuvė gali būti įvertinta kaip kambarys. „Nenustebkite: jeigu pirksite 3 kambarių butą, bet atskira virtuvė bus didesnė, jis gali būti įvardintas kaip 4 kambarių butas. Lietuvoje žmonėms rūpi kambarių skaičius, o jų panaudojimas – pagal poreikį“, - apibendrino jis. DELFI skelbė, kad prieš keletą metų nebeliko reglamento, nustatančio, kad butas turi būti ne mažesnis kaip 34 kv. m. Dabar yra numatyta, kiek mažiausiai ploto turi užimti kiekviena patalpa. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos skaičiavimais, dabar pakanka 17-18 kv. m, įrengti minimaliam butui. Aplinkos ministerija patikslino, kad pagal reikalavimus, kambariu yra vadinama patalpa, kurios plotas – ne mažesnis nei 4 kv. m ir joje yra langas. Sanitarinis mazgas, t.y., vonios ar tualeto kambarys, jei turi langą ir yra didesnis nei 4 kv. m., kambariu nevadinamas.

DELFI